aA
Ilgai lauktas pavasaris pagaliau prasidėjo, todėl vis daugiau laiko stengiamės praleisti lauke. Šiltos saulės spinduliai ir žaliuojantys medžiai ne visiems gali būti tokie džiaugsmingi, mat alergiją žiedadulkėms turintiems žmonėms tai – bėgančios nosies ir paraudusių akių sezono pradžia.
© Shutterstock nuotr.

Sužydėję medžiai ir gėlynai į orą išleidžia didžiulį kiekį žiedadulkių, kas įprastai mums nesukelia jokių simptomų, tačiau alergiški žmonės pavasarį greit pajunta čiaudėdami ir sloguodami.

Stebuklingo būdo, kaip išgydyti alerginę slogą, kol kas nėra, todėl šiandien su ja kovoti galime tik koreguodami savo kasdienius įpročius bei vartodami specialius, šienligės simptomus lengvinančius preparatus.

Kas sukelia pavasarinę alergiją?

Pagrindinis nemalonių simptomų sukėlėjas-alergenas yra žiedadulkės. Žiedadulkės – tai mažyčiai gėlių, medžių, žolių ir kitų augalų išskiriami kūnai, kurių pagalba jie dauginasi. Žiedadulkių plika akimi mes nė pastebime, tačiau joms patekus į alergiško žmogaus nosį, jo organizmas į tai reaguoja, kaip į didelį ir pavojingą svetimkūnį. Sloga ir čiaudulys yra natūrali žmogaus organizmo reakcija ir būdas kovoti su nepageidaujamais lankytojais – žiedadulkėmis.

Pagrindinis skirtumas tarp alergiškų ir ne alergiškų žmonių yra tas, kad alergiją turinčių asmenų organizmas klaidingai reaguoja į žiedadulkę. Manydama, kad tai – pavojingas svetimkūnis, žmogaus imuninė sistema išskiria didelį kiekį antikūnių, kurie kovoja su įvairiais į mūsų organizmą patekusiais virusais ir bakterijomis. Antikūnams pradėjus reaguoti su alergenu, į mūsų kraują išsiskiria didelis cheminės medžiagos histamino kiekis, kuris ir sukelia visus nepageidaujamus pavasarinės alergijos simptomus.

Kuo didesnis žiedadulkių kiekis ore, tuo stipresni yra ir alergijos simptomai, todėl pirmiausia, ko rekomenduojama griebtis alergiškiems žmonėms, – tai vengti buvimo gryname ore tuomet, kai žiedadulkių kiekis didžiausias. Įprastai medžiai ir gėlynai žiedadulkes išleidžia tam tikromis valandomis, o šią informaciją visuomet galima pasitikrinti internete, taip pat neretai ją skelbia televizija bei radijas.

Pagrindiniai alergijų sukėlėjai:

Medžiai

Beržas, guoba, alksnis, lazdynas ir kaštonas yra medžiai, sukeliantys šienligę, ir kurių žiedadulkėms yra alergiška didžioji dalis Jungtinės Karalystės gyventojų. Jei esate alergiškas būtent medžių išskiriamoms žiedadulkėms, simptomų pablogėjimo galite tikėtis kovo-gegužės mėnesiais.

Žolės ir piktžolės

Maždaug 90 proc. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių yra alergiški žolių išskiriamoms žiedadulkėms. Jei jūs esate alergiškas žolynų žiedadulkėms, simptomai jums pasireikš jau vasarėjant – gegužės-liepos mėnesiais.

Piktžolės, tokios kaip kiečiai ir dilgėlės, išskiria itin organizmą dirginančias žiedadulkes. Vėjo apdulkinamos gėlės, tokios kaip ramunės ir kitos jų šeimos atstovės, taip pat sukelia alergijas. Alergijas sukelti gali net grybų sporos, o ypač pavojingu yra laikomas pelėsis.

Pavasarinės alergijos požymiai

Bėganti nosis
Ašarotos akys
Čiaudėjimas
Kosėjimas
Akių ir nosies niežulys
Ausų ir gerklės niežulys

Alergija gali sukelti net astmą – kvėpavimo takų susiaurėjimą, o to pasekoje, žmogus dažnai dūsta, jam sunku kvėpuoti.

Kaip kovoti su alergija?

Išvengti alergijos yra beveik neįmanoma, mat mūsų kasdienę aplinką visuomet supa žaluma. Net jei ir gyvenate betono džiunglėse, vėjas žiedadulkes gali atnešti net kelių kilometrų atstumu. Nors alergijos ir neišvengsite, galite ją palengvinti pakoreguodami savo kasdienius įpročius, pavyzdžiui:

Tomis paros valandomis, kai žiedadulkių kiekis ore yra itin aukštas, pasistenkite likti namuose;

Pavasario mėnesiais, duris ir langus laikykite uždarytus kiek tik įmanoma – neleiskite žiedadulkėms patekti į jūsų miegamąjį, nes pailsėti negalėsite net naktį. Jei jūsų alergijos simptomai itin stiprūs, neprošal būtų įsigyti ir orą gryninantį aparatą;

Namų paviršius kasdien valykite drėgna šluoste, nes taip „sugausite“ daugiau alergenų;

Grįžę iš lauko visuomet išsiplaukite galvą, mat dalis žiedadulkių gali būti likę ir jūsų plaukuose.

Medikamentinis ir klinikinis alergijos gydymas

Kovoje su alergija pateisinamos visos priemonės. Medikamentinis alergijos gydymas skirstomas į du pobūdžius – receptinius ir nereceptinius vaistus. Nors dauguma žmonių mano, kad nereceptiniai vaistai yra neveiksmingi, jie klysta, nes nemoka jų pasirinkti. Veiksmingiausiai alergijos simptomus mažina šie vaistai:

Antihistamininiai vaistai. Šie vaistai padeda kovoje su čiauduliu, sloga, nosies ir akių niežuliu, mat jų sudėtyje yra medžiagų, mažinančių cheminės medžiagos histamino poveikį ir kiekį organizme.

Mažina gleivių kiekį bei atlaisvina kvėpavimo takus, taip pat mažina nosies patinimą ir paburkimą bei lengvina kvėpavimą.
Natrio kromoglikatai ir steroidiniai vaistai. Šie vaistai gali būti vartojami reguliariai, pačioje alergijos pradžioje. Šie vaistai dažniausiai parduodami nosies purškalų ir akių lašų forma.

Nors šių vaistų įsigyti galima ir be recepto, visuomet skaitykite informacinį lapelį ir vaistus vartokite kaip nurodyta. Geriausiems rezultatams pasiekti, rekomenduojame pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Jei nereceptiniai vaistai vis dėlto neveiksmingi, galite vartoti receptinius vaistus, kurie iš esmės gali užkirsti kelią nosies uždegimui. Taip pat egzistuoja ir klinikinis alergijos gydymas – imunoterapija. Imunoterapijos metu, jūsų kūnas gydomas įvairiais kiekiais žiedadulkių (taip taip!) tol, kol organizmas prie jų pripranta ir nustoja kovoti. Imunoterapinis gydymas alergiją gali panaikinti net keliems metams.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

DELFI tyrimas. Įspūdinga Borisovo sėkmė: į jo įmonės sąskaitą plūsta Lietuvos pinigai (250)

Skandalingasis verslininkas ir į Prezidentūrą Rolando Pakso prezidentavimo metais prasibrauti...

Turintiems daug atostogų reikėtų susirūpinti: amžinai jos nesikaups (40)

Atostogas vengiantiems imti darbuotojams derėtų prisiminti, kad amžinai jos nesikaups, po kiek...

Mokslininkai – apie partizano Antano Kraujalio-Siaubūno palaikų radimo aplinkybes pildoma

Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti paskutinio kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai.

Uodų žemėlapis: į kurias Lietuvos vietas geriau kojos nekelti pasitikrinkite, ar dėl nežinojimo savo kieme neveisiate uodų (19)

Mėgstantiems leisti laiką gamtoje šiemet pasisekė: sausas pavasaris lėmė tai, kad uodų šiuo...

Visoje Lietuvoje streikuoja kalėjimo medikai: mums nusibodo (1)

Ketvirtadienį Lietuvos įkalinimo įstaigų medikai surengė įspėjamąjį streiką. Nors dar...

Daugiau nei 100 vaikų žuvo užsikrėtę pavojinga smegenų infekcija uždarytos visos mokyklos (10)

Šimtai tėvų ir neabejingų vietos gyventojų antradienį, birželio 18 dieną, rinkosi prie...

VAR raganų medžioklė prieš vartininkus: neįtikėtinai suklupusi Škotija paplūdo ašaromis ir apmaudu (1)

Škotijos rinktinei veikiausiai pačiai sunku suvokti, kaip trečiadienį vakare ji iškrito iš...

Gyvai / Diskusija „Rinkis saugų greitį“ (1)

Ar leistinas greitis visada yra ir saugus greitis? Statistika rodo, kad greičio viršijimas yra viena...

Visi tėvai to siekia, bet patys sau trukdo: kaip išmokyti vaiką susikaupti ir pabaigti pradėtą darbą iki galo

Susikaupėte rašyti. Puslapis pildosi ir girdisi klaviatūros tarškėjimas. Laikas tirpsta, liejasi...

Saudo Arabija užgniaužusi kvapą laukia, ar bus panaikintas dar vienas didelis tabu (29)

Rijado centre įsikūrusiame sporto bare blausioje prietemoje visu garsu transliuojamos sporto...