Brightside.me svetainei 12 merginų papasakojo, dėl kokių priežasčių jos nusprendė atsisakyti vienos ar kitos populiarios grožio procedūros.
Merginos, kurios atsisakė depiliacijos
Darina: „Kartą nusprendžiau pasidaryti bikinio srities depiliaciją vašku. Žinojau, kad skaudės, bet nebuvau pasiruošusi faktui, kad kosmetologė pašalins ne tik plaukelius, bet ir pačią odą. Nežinau, ar taip nutiko tik man, bet nusprendžiau daugiau niekada nesidaryti šios procedūros“.
Susan: „Pusę metų lankiausi pas dvi skirtingas kosmetologes dėl bikinio srities depiliacijos cukrumi. Iš pradžių rezultatais buvau patenkinta: plaukeliai augo lėčiau, nors oda be plaukelių išbūdavo tik pora dienų. Tačiau vėliau mane pradėjo kankinti įaugę plaukeliai, be to, iš vieno folikulo pradėjo lįsti po kelis plaukelius. Mano oda tapo tokia sudirgusi, jog net negalėjau mūvėti apatinių kelnaičių.
Negalėdavau net skustis. Turėdavau naudoti elektrinę plaukų kirpimo mašinėlę ir gausiai drėkinti odą. Žinoma, kai tik prasidėjo tokios bėdos, iš karto atsisakiau depiliacijos procedūrų. Beje, bėgant laikui, mano plaukeliai pradėjo mažiau augti, bet vis tiek liko tankesni, negu buvo prieš depiliacijos procedūras“.
Moterys, kurios nebeina į saloną lakuotis nagų
Leisy: „8 metus iš eilės lakavau nagus geliniu laku, bet pradėjus maitinti krūtimi, dėl hormonų pokyčių gelinis laikas pradėjo nesilaikyti ant mano nagų. Be to, man nepatikdavo dvi valandas sėdėti salone. Būdavo taip nuobodu. Tačiau visiškai atsisakyti tokio manikiūro neišdrįsau. Tuomet grožio salonai kuriam laikui buvo uždaryti. Teko pačiai nusivalyti gelinį laką. Nuo to karto gelinio lakavimo nebesidarau ir gyvenu visiškai ramiai“.
Olivia: „Praėjo dveji metai, kai atsisakiau gelinio lakavimo. Niekada neturėjau problemų su savo nagais. Jie visuomet buvo stiprūs ir lygūs. Kai pradėjau darytis gelinį lakavimą, iš pradžių buvau patenkinta rezultatu – lakas atrodė gražiai ir ilgai laikėsi. Tačiau nuo gelinio lakavimo mano nagai išplonėjo, tapo skausmingi, pradėjo lengvai lūžinėti. Teko rinktis: ar toliau lakuoti juos geliniu laku ir taip paslėpti jų būklę, ar leisti nagams pailsėti, atsigauti nuo padarytos žalos ir toliau gadinti juos šiuo siaubingu laku. Nusprendžiau tiesiog darytis manikiūrą be jokio lakavimo. Kai noriu, namuose tiesiog nulakuoju juos skaidriu laku“.
Anna: „Mano oda aplink nagus yra labai plona, o jos kapiliarai labai arti paviršiaus. Kažkodėl manikiūro meistrės beveik visuomet labai giliai nupjauna nagų odeles. Kai kurios iš jų netgi stebisi, kodėl man skauda, tačiau į mano prašymus elgtis švelniau nereaguoja. Man tai pat buvo sunku rasti gerą nagų meistrę, nes daug keliauju. Kartą patekau į pradedančiosios meistrės rankas ir ji mano ilgus, nuostabius nagus nukirpo itin trumpai. Maža to, bandydama pašalinti gelį, ji pažeidė kai kuriuos mano nagus frezavimo mašinėle. Aš apsiverkiau iš skausmo ir nusprendžiau išeiti. Tačiau vis tiek turėjau susimokėti už gelinio lako nuvalymą! Nuo to karto savo nagus tvarkau pati arba einu į saloną darytis manikiūro be odelių karpymo“.
Anice: „Aš nelakuoju savo nagų, nes paprastai valgau rankomis, be šaukšto ar šakutės. Jei lakuočiau nagus, iš karto sugadinčiau laką. Maža to, nejuntu savo nagų, kai jie būna nulakuoti. Man labiau patinka natūralūs nagai. Tačiau man gražu, kai nagus lakuojasi kitos moterys. Tai įdomus ir kūrybiškas užsiėmimas. Šiais laikais egzistuoja daug įvairių manikiūro technikų ir lakavimo stilių. Mielai žiūriu jų mokomuosius vaizdo įrašus, nes tai tikras menas“.
Diana: „Aš nesinaudoju nagų, antakių, lūpų ar blakstienų gražinimo procedūromis. Visų pirma, manau, kad grožio pramonė pelnosi iš moterų nesaugumo jausmo, ir man tai nepatinka. Kažkas, gaunantis iš to pelną, priverčia moterį manyti, kad jos natūralios blakstienos ar nagai nėra pakankamai gražūs ir kad juos reikėtų patobulinti. Priešingu atveju būsi palaikyta apsileidėle. Tikrai nemanau, jog kažkam rūpi, kokios yra tavo blakstienos. Be to, savo antakiais ar nagais galima pasirūpinti ir namie. Tačiau tai tik mano nuomonė, kiekvienas elgiasi taip, kaip nori. Antra, nenoriu grožio salonams švaistyti savo laiko ir pinigų. Geriau pinigus išleisiu savo pomėgiams“.
Šios merginos pakeitė savo požiūrį į makiažą
Taylor: „Prieš 3 ar 4 metus neįsivaizdavau, kad galėsiu išeiti iš namų be makiažo pagrindo. Net jei eidavau į sporto klubą ar parduotuvę, pasidarydavau bent lengvą makiažą. Taip pat visur nešiodavausi kosmetinę su makiažo priemonėmis, kad esant reikalui, galėčiau atšviežinti savo makiažą. Tačiau vasarą būna karšta, o sportuoti su makiažu yra kvaila. Tai paskatino mane pabandyti išeiti iš namų, neužmaskavus savo spuogelių (paaiškėjo, kad juos pastebiu tik aš pati). Galiausiai su nuostaba supratau, kad skirtumas yra labai nereikšmingas. Dabar negaliu suprasti, kodėl buvau taip pamišusi dėl tobulos odos, kai mano oda ir taip yra normali. Kai kuriomis ypatingomis progomis vis dar pasidarau makiažą, bet eilinėmis dienomis naudoju tik drėkinamąjį kremą su matiniu efektu“.
Anastasia: „Iš tikrųjų niekada nemėgau makiažo. Man atrodydavo, kad veido oda nuo makiažo pagrindo sustabarėdavo. Blakstienų tušas nuolat nubyrėdavo ir patekdavo į akis. Tuomet man norėdavosi verkti, bet negalėdavau, nes dažytos blakstienos būdavo kietos. Ant vokų visuomet jausdavau akių šešėlius ir mane tai erzindavo. Galvodavau: „Kodėl reikia tiek aukotis?“. Taigi išmečiau visas savo makiažo priemones. Nebenaudoju dekoratyvinės kosmetikos daugiau kaip ketverius metus ir jaučiuosi nuostabiai! Sutinku, dailus makiažas yra gražu, bet natūralus grožis atrodo ne ką prasčiau“.
Margo: „Makiažo pagrindą pradėjau naudoti dar 8 klasėje, nes visi aplinkui sakydavo, kad mergaitė turi būti patraukli ir prisižiūrėjusi. Studijuodama pirmame kurse, rytais keldavausi anksčiau, kad galėčiau pasidaryti makiažą. Buvo sunku, todėl pradėjau dažytis rečiau. Kartą savęs paklausiau: kodėl „prisižiūrėti“ reiškia tepti spuogelius makiažo pagrindu? Kodėl apskritai turiu juos slėpti?“. Spuogelių turi visi, o vaikinai apskritai nesuka dėl jų galvos. Labai vienpusiški standartai. Užuot maskavusi spuogelius, pradėjau gydyti savo odą, kruopščiau ją valyti ir drėkinti. Taip pat pakeičiau savo mitybą. Spuogelių vis dar iškyla, bet rečiau, be to, dabar mažiau dėl jų jaudinuosi. Dabar niekuo nemaskuoju savo odos, rytais galiu ilgiau pamiegoti ir nebijau ištepti savo drabužių“.
Ekaterine: „Niekada nemėgau makiažo. Nenaudojau jo nei paauglystėje, nei dabar, kai esu suaugusi. Nesidažau ir eidama į darbą. Man patinka tam tikros šventės. Mėgstu pasipuošti ypatingomis progomis ir tai būna vienintelis kartas, kai praveriu savo kosmetinę, kurioje guli tik akių pieštukas, blakstienų tušas ir lūpų dažai. Galiu pasakyti dar ir tai, kad taip pat nemėgstu papuošalų. Jie man niekada nepatiko. Nesuprantu, kam aš prasidūriau savo ausis. Man netgi atsibodo auskaras lūpoje. Man prireikė laiko, kad priprasčiau prie vestuvinio žiedo. Nuolat nešioju tik auskarus, bet tik todėl, kad jie yra smulkūs ir buvo dovanoti. Negaliu sakyti, kad nekenčiu makiažo, tiesiog nesu jam sutverta“.
Emma: „Nenaudoju jokių makiažo priemonių. Ne dėl to, kad nenorėčiau jų naudoti, bet dėl to, kad nemoku jomis naudotis. „Youtube“ galima rasti makiažo pamokėlių, bet aš tingiu jas žiūrėti. Mano sesuo yra tikra makiažo ekspertė, bet aš niekada neprašau jos pagalbos, nes man nepatogu. Ji yra penkeriais metais vyresnė ir visuomet laiko mane jaunėle. Be to, makiažo priemonės nėra pigios. Turiu galvoje, kad man patinka maistas, knygos ir kiti maži dalykai, kurie man suteikia daugiau laimės negu makiažas. Kai kuriems žmonėms gali pasirodyti, kad esu tiesiog tinginė, bet iš tikrųjų man patinka mano veidas be jokių priemonių“.
Atsisakė antakių pešiojimo
Helen: „Niekada nenorėjau pešioti savo antakių ir pirmą kartą šią procedūrą išbandžiau, kai man buvo 15 metų. Tuomet mane įkalbėjo draugė. Visos mano klasiokės tai darė jau nuo 10 metų. Aš juos vėl užsiauginau ir galiausiai pasirinkau formą, kuri man tiko. Šiais metais nusprendžiau grįžti prie natūralios savo antakių formos, nes man atrodo, kad tai yra gražu. Taigi keliems mėnesiams savo pincetus padėjau į šoną. Mano sprendimą palaikė ir mano vaikinas. Jis pareiškė, kad antakiai yra mano asmeninis reikalas ir kad jam patiks bet kokia mano pasirinkta forma. Esu jau pusiaukelėje ir mano ryžtas nesumažėjo“.
