O. Gadeckis kuria unikalias asmenybės tobulėjimo metodikas remdamasis tiek Vakarų psichologijos, tiek Rytų meditacijos bei jogos technikos tradicijomis. "Likimas - ne bausmė, o pamokos, ir jeigu aš mokausi, tai mane supančios negatyvios aplinkybės palaipsniui išnyksta", - sako jis.

- Tyrinėjate ir naujus psichologinio poveikio metodus, ir senus vedų traktatus. Kodėl?

- Vakarų psichologija sukūrė daug metodikų, kuriomis galima paveikti žmogų, padėti jam siekti savo tikslų. Tai milžiniškas arsenalas. Deja, vakarietiškai psichologijai nežinoma bendra žmogaus asmenybės struktūra. Psichologijos, kaip vientiso mokslo, apskritai nėra. Yra daug jos krypčių - psichoanalizė, psichosintezė, geštaltinė terapija, holotropinė terapija ir pan., - tačiau bendros psichologinės teorijos nėra. Ji paprasčiausiai nesukurta.

Tai reiškia, kad nėra visiškai efektyvių metodų: visada bus neaišku, kokiu metodu geriausiai naudotis konkrečiu atveju. Įsivaizduokite  gydytoją, neišmanantį organizmo funkcijų darbo, todėl negalintį tinkamai įvertinti, kaip veikia vienas ar kitas vaistas...

Psichologų pastangos dažnai būna neefektyvios, arba neekologiškos, nes šalinant vieną problemą pasireiškia kitos kaip šalutinis rezultatas.

Senuose vedų raštuose smulkiai aprašyta asmenybės struktūra: intelektas, protas, emocijos, sielos energija, subtilusis ir grubusis kūnai, jų tarpusavio ryšys. Šalia  pateikiami ir darbo su visu šiuo bagažu metodai, kurie yra daug efektyvesni už vakarietiškuosius.
Sujungęs vienus ir kitus, žmogus gali efektyviai spręsti savo problemas.

- Ar galėtumėt apibūdinti pagrindinius šios sintezės principus?

- Esminis principas - tai supratimas, kad žmogus gyvenime siekia dviejų tikslų: sėkmės ir laimės. Sėkmė yra išoriniai dalykai - karjera, verslas, butas, mašina etc. - o laimė - tai harmonija su savimi.

Dabar tiek visuomenė, tiek profesionalioji psichologija akcentuoja veiklą, kuri veda į sėkmę. Tai geras tikslas, bet jeigu jis atsietas nuo antrojo - laimės siekimo, žmogus degraduoja kaip asmenybė ir daro negatyvų poveikį aplinkiniams. Būtent iš čia kyla neurozė, stresas, depresija, suyra šeimos, kenčia vaikai.

- Kam reikalinga tokia sėkmė, kai pats žmogus ir jo artimieji nelaimingi?

- Sėkmė ir laimė turi būti kartu, nes tai yra du svarbiausi mūsų poreikiai.

- Ar apskritai įmanoma, kad sėkmė ir laimė būtų kartu?

- Tai natūrali mūsų gyvenimo programa, kuria mes turime vadovautis, tačiau reikia žinių, kaip ją realizuoti.

- Kaip užsitikrinti materialinę gerovę?

- Dabar prispausdinta daugybė knygų, kuriose aiškinama, kaip tapti turtingam. Tačiau visi negali praturtėti. Yra žmonių, kurie save turi realizuoti kitais būdais.

- Kaip stabilizuoti savo psichiką šiame stresų amžiuje?

- Dauguma psichologų kalba apie "atsparumą stresui", "emocijų kontrolę" ir panašiai. Būtent toks požiūris yra šiuolaikinės psichologijos problema. Psichika stabilizuojasi, kai žmogus gyvena pagal savo paskirtį nenusižengdamas pasaulio dėsniams ir Dievo įstatymams. Antraip jį nuolatos visi nervins, jis jaus įtampą ir nuovargį.

Turėdamas 15 metų psichologinę praktiką galiu tvirtinti, kad visas psichologines problemas sukelia nerealizuoti sielos siekiai.

Kai susilpnėja organizmo imunitetas, žmogų puola ligos.Kai žmogus neatskleidžia savo dvasinės prigimties, jį užvaldo negatyvios emocijos. Ir vienu, ir kitu atveju reikia ne su liga kovoti, o stiprinti imunitetą.

- Tarkime, žmogų nuolat žemina ir kritikuoja. Kaip to išvengti?

- Tokia situacija reiškia, kad tas žmogus anksčiau pats su kažkuo taip elgėsi. Dabar likimas grąžina jam tuos poelgius. Labai svarbu susitelkti į vidinę atgailą ir prašyti atleidimo už netikusį savo elgesį.

Garsi šių laikų psichologė Louise Hay knygoje "Mūsų vidinė stiprybė" rašo, kad pirmiausia, ką turi daryti susirgęs žmogus, - tai rasti tą, kurį jis įžeidė.

- Ką daryti žmogui, kurio aplinkiniai nevertina?

- Pagal likimo dėsnius, tai reiškia, kad jis pats save yra nuvertinęs. Tai atspindys. Mums grįžta tai, kas mums būdinga.  Antra priežastis - jis pats nevertina aplinkinių. Todėl jam reikia ugdytis savigarbą ir linkėti laimės kitiems.

- Kaip išsiugdyti savigarbą?

- Norint išsiugdyti savigarbą, būtina gerai įvertinti savo vidines vertybes bei poreikius, o tada gyventi pagal juos. Ir linkėkite visiems laimės. Pamėginkite! Tai labai svarbu.

- Ar tėvai turi teisę bausti vaikus, šaukti ant jų?

- Riksmas reiškia autoriteto praradimą. Margaret Thatcher yra pasakiusi: jeigu jums tenka įrodinėti savo autoritetą kitiems, vadinasi, jūs jo neturite. Kai tėvai rėkia ant vaiko ar jį muša, jie parodo savo silpnumą.

- Kas svarbiausia auklėjant vaikus?

- Berniukų ir mergaičių auklėjimas skiriasi. Berniukui reikia išugdyti dvi pagrindines vyriškas savybes, be kurių jis nesusiformuos kaip asmenybė.

Pirmoji - tai sugebėjimas kontroliuoti savo jusles.

Čia pirmas žodis priklauso tėvui. Jeigu suaugęs vyras nesugeba kontroliuoti savo juslių, vadinasi, jis negali laikytis disciplinos ir todėl gyvenime nieko doro nepasieks. Be to, jo bus silpna energetika. Šeimoje tai pasireikš tuo, kad artimieji į jį žiūrės iš aukšto nelaikydami jo lyderiu.

Antroji - gebėjimas rūpintis kitais. Vyras yra žmogus, gebantis rūpintis ir globoti.

Mergaitei būtina išugdyti dorovingumą - jis suteikia jėgos, kuria ji gali paveikti vyrą. Jeigu moteris neturi šitos savybės, ji nei pati bus laiminga, nei suteiks laimės kitam.

Antroji savybė - gebėjimas pasitenkinti esama padėtimi. Prisiminkime senę iš pasakos "Auksinė žuvelė", kuri norėjo vis daugiau, kol galiausiai sugriovė santykius su savo seniu.

- Ką reikia keisti vadovui, kurio nepaiso pavaldiniai?

- Yra dvi vadovavimo koncepcijos. Pirmoji remiasi principu: aš turiu valdžią, pinigų, aš įsakinėju, ir visi turi manęs klausyti. Jeigu vadovas orientuojasi į panašius išorinius faktorius, jo niekas negerbs.

Antroji koncepcija - autoritetas. Jį sukuria žmogaus būdo bruožai: ryžtas, sugebėjimas išsikelti tikslus, atidumas žmonių poreikiams, susitvardymas kritiškose situacijose etc.

- Žmogus neranda savo gyvenimo palydovo. Kokią pamoką jis turi išmokti?

- Jis turi išsiugdyti tas savybes, apie kurias ką tik kalbėjau: vyras - išmokti valdyti savo jusles ir globoti bei rūpintis; moteris - būti ištikima ir pakanti.

- Kaip įveikti nesėkmę?

- Yra dvi reakcijos, kai iškilusi problema lieka neišspręsta. Pirmoji - "Man vis tiek nepavyks, vis tiek nieko nepasikeis" (nevykėlio reakcija), antroji - pyktis, kitų kaltinimas.

Pozityvūs poslinkiai atsiranda tik tada, kai žmogus pradeda lavinti reikalingus charakterio bruožus, o pyktis mums trukdo suvokti, kad problema kyla iš mūsų pačių.

Todėl mūsų pyktis parodo tik mūsų pačių intelekto trūkumą.

- Kaip suvaldyti nerimą ir baimę?

- Dabar tai labiausiai paplitusi emocija, ir ji susijusi su neišmanymu, išdidumu ir egoizmu. Jeigu žmogus nežino, kaip veikia likimo dėsniai, jeigu jam svetima dieviškoji globa, jis nuolatos nerimaus dėl savo saugumo.

- Ką manote apie moteris, kurios, siekdamos vyrų dėmesio, chirurgiškai pasididina krūtis?

- Vyrą prie moters, jeigu jis rimtai į ją žiūri, labiausiai traukia jos charakterio savybės, nes būtent su jomis jam teks gyventi. Vyrui, užkibusiam ant moters kūno formų, kosmetikos, aprangos kabliuko, po mėnesio visa tai atsibos, taps nebeįdomu.

- Ar mes galime pakeisti kito žmogaus likimą?

- Kai du žmonės bendrauja, jie dalijasi karma. Po vedybų tiek vyro, tiek moters karma susipina ir pradeda keistis. Tas, kurio karma geresnė, padeda tam, kurio blogesnė.

Prievarta niekam gyvenimo nepakeisi. Kiekvienas turi pats pasirinkti - keisti savo likimą ar ne. Didžiausia pagalba žmogui - duoti jam reikalingų žinių, kurios padės elgtis teisingai. 

- Laikraščiuose skelbiama: "Valau karmą". Kaip tai vertinate?

- Jeigu paties "valytojo" netikę įpročiai ir savybės, tai geriau nuo jo laikytis atokiau. Jeigu tai daro tyras, tvirtai tikintis Dievą žmogus, jo nuoširdžia malda galima pasitikėti. Tačiau yra svarbi aplinkybė. Paaiškinsiu pavyzdžiu.

Jūsų vonioje nesandariai užsuktas čiaupas ir nuolatos kapsi vanduo. Kitas žmogus pasisiūlo jums padėti ir išsemia iš vonios vandenį. Tačiau po kurio laiko vonioje vėl telkšo vanduo. Taip ir su karma: valant ją  ekstrasensoriniu lygiu ji išlieka tokia pati.

Žmogaus problemos - tai jo pamokos. Kol jis nepasikeis kaip asmenybė, - negatyvi realybė jo neapleis.

Pasaulis, kuriame mes gyvename, yra mokykla. Paviliojai savo draugės vyrą - vėliau kita moteris sugriaus tavo šeimą. Gal tai atsitiks ne šiame gyvenime, gal kitame, bet taip atsitiks. Tai, ką darai, - anksčiau ar vėliau sugrįš tau pačiam.

- Kokia gi vidinės harmonijos paslaptis?

- Vienoje senovės mantroje sakoma, kad harmonija atsiranda iš Aukščiausiojo. Taigi remiantis žiniomis, kurias mums paliko išminčiai, vidinės harmonijos paslaptis labai paprasta: tai ryšys su Dievu. Jeigu jūs gyvenate nejausdamas, kad yra jėga, kuri jums padeda, - niekada neturėsite vidinės ramybės, nepajusite visiško vidinio pasitenkinimo.

- Jeigu žmogaus bloga karma, ar jam gali padėti Dievas?

- Karmos dėsnis yra iš Dievo. Mūsų bėdos kyla dėl dieviškųjų įstatymų nesilaikymo. Pradėkite gilintis į likimo pamokas, - ir viskas pasikeis.

- Tai kas pagaliau yra tas likimas?

- Į šį klausimą neįmanoma atsakyti trumpai. Bendrai paėmus, likimas - tai pamokos, kurias aš turiu išmokti šiame gyvenime. Ir jeigu aš mokausi, mane supančios negatyvios aplinkybės palaipsniui išnyksta. Likimas tam ir duotas, kad jį keistum.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!