Lietuva – viena iš lyderių pagal studijuojančiųjų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių Europoje, tačiau pagal vienam studentui skiriamą finansavimą velkamės Europos uodegoje.
Trečiadienį Lietuvos mokslų akademijoje pirmą kartą viešai pristatytos Lietuvoje parengtos apžvalgos, kuriose visapusiškai įvertinama šalies mokslo ir studijų būklė. Apžvalgą atliko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA).
Minėta apžvalga atskleidė, kad Lietuva – viena iš lyderių pagal studijuojančiųjų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių Europoje. Naujausiais duomenimis, 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo per 170 tūkstančių studentų. Vis dėlto pastaraisiais metais studentų skaičius mažėja, ši tendencija prognozuojama iki 2020 m.
Turintys aukštąjį išsilavinimą uždirba daugiau
Iš kitų ES šalių Lietuva išsiskiria ir užimtumo srityje tarp skirtingo išsilavinimo gyventojų. Nedarbo lygis tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje yra du kartus mažesnis nei tarp jo neturinčių. Be to, kaip rodo „Eurostat“ duomenys, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys 2010 m. uždirbo 87 proc. daugiau nei turintys vidurinį išsilavinimą.
Kaip pavyzdį ji pateikė Lietuvoje graibstomus informacinių technologijų specialistus ir jų gaunamus atlyginimus. Tokios kvalifikacijos darbuotojai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje geriau apmokami. Pasak J. Petrauskienės, sėkminga karjera priklauso ne tik nuo žinių, bet ir nuo asmeninių gebėjimų.
Beje, kuo daugiau visuomenėje išsilavinusių žmonių, tuo jie pilietiškesni. Tai įrodo pilietinės galios indeksas, kuris, kaip parodė apžvalga, aukštesnis pas aukštąjį išsilavinimą turinčius žmones.
Studentui skiriamas finansavimas daugiau nei du kartus mažesnis nei ES vidurkis
Studentų apklausų duomenys rodo, kad didžioji dalis bakalauro ir magistro studijų studentų studijomis yra patenkinti. Studijų aplinkai Lietuvos studentai vidutiniškai skiria 8 balus iš 10, panašiai jie įvertina ir santykius su kitais studentais bei dėstytojais, studijų infrastruktūrą.
Tačiau ar visi norintys studijuoti gali tai daryti? Statistika rodo, kad mokančių už mokslą studentų, priimtų į bakalauro studijas, skaičius nuo 2009 m. pradėjo mažėti. 2011–2012 m. už mokslą mokėjo 58 proc. universitetų ir 47 proc. kolegijų pirmo kurso studentų. MOSTA atlikta apklausa parodė, kad būtent išlaidos įmokoms už mokslą yra svarbiausios studentų išlaidų struktūroje.
Aukštųjų mokyklų finansavimas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo. 2011 m. vienam studentui teko 7,7 tūkst. Lt valstybės ir savivaldybių lėšų. Tačiau nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio vis dar stipriai atsiliekame – Lietuvos studentui skiriamas finansavimas daugiau nei du kartus mažesnis nei ES vidurkis.
Daugėja Lietuvos studentų ir dėstytojų, kurie išvyksta pasisemti patirties, žinių į užsienio aukštąsias mokyklas. Lietuvos dėstytojai taip pat išsiskiria tarp savo kolegų kitose ES šalyse – jų judrumo rodiklis yra vienas iš didžiausių. Vien pagal „Erasmus“ programą išvykusiųjų skaičius per dešimtmetį padidėjo beveik 4 kartus, 2010–2011 m. į užsienį stažuotis išvyko 9 proc. visų Lietuvos dėstytojų.
Spartus augimas pastebimas ir vertinant mokslinių publikacijų skaičių – per dešimtmetį jis išaugo 68 procentais. Lietuvos piliečių, siekiančių kvalifikacinio laipsnio kitose ES šalyse, dalis nuo visų studentų per pastarąjį dešimtmetį išaugo iki 5 procentų ir viršijo ES šalių vidurkį, kuris svyruoja apie 3 procentus.
