O žinot, kokia dar diena bus sekmadienį? Kiekvienais metais gegužės šeštą minima pasaulinė diena be dietų – diena, kai žmonės skatinami nesieti laimės su svoriu, nesiekti savikontrolės per maistą (pusryčiams suvalgiau du ryžių trapučius su liesa varške, o pietums – salotų be padažo ir duonos – va, čia tai valia, čia tai užsispyrimas, čia tai savikontrolė (kodėl žmonėms nešauna mintis kuo ilgiau neiti į tualetą šitaip valią demonstruojant? Ar kokius nors kitus pagrindinius poreikius po padu pamint, pvz., tris paras nemiegot?)), sveikiau pažiūrėti į savo santykį su maistu ir kūnu.
Matot, reikalas toks, kad sykiais pamirštam, kad maistas turi dvi funkcijas: būti degalais organizmui ir teikti malonumą (sakot, ne? Tai pabandykit valgyt vien maistą, kurio nemėgstat, ir sekit savo nuotaikas – greitai pamatysit, kokie irzlūs/nervingi/nelaimingi tapot). Po to kritiškiau nužvelgiam save veidrody, palyginam su tuo, ką matėm žurnale/televizoriuj/internete ar kokia lieknesne kaimyne, ir pradedam kovas su vėjo malūnais – baisiai čia, pasilaikysiu dietos (o laikydamasis labai norėsiu valgyt, todėl skaitinėsiu receptus ir viską, kas siejasi su maistu, gal net netyčia į kulinarinius opusus akį užmesiu, na, kad galėčiau palikt komentarą apie tai, kaip autorė skatina mus valgyt neteisingą maistą ir storėt, žodžiu, visiškai absoliučiai nieko nesupranta), numesiu tą kilogramą kitą nuo užpakalio, susilauksiu jūros komplimentų ir bla, bla; dažniausiai dar būtinai įtikinėjam save ir aplinkinius, jog šitai – tik sveikatos vardan, nes labai baisu pasirodyti išvaizdos vergais.
O tuomet prasideda savęs ribojimai, naujų mitybos planų gūglinimai, visokios ten specialios arbatos ir kitos velniavos, sulieknėjama, o kai jau koks nors picos gabalas ar kitoks uždraustas maistas pakliūva po ranka, nejučia grįžtam prie senų mitybos įpročių ir senojo svorio, tik kartu dar parsinešam ir mintį apie tai, kokie bevaliai esam. Ir čia – geriausias scenarijus. Galima įsivaryti sau labai rimtų tiek fizinių, tiek psichinių ligų ir dienas leisti kur nors Vasaros gatvėje iš naujo mokantis normaliai valgyt.
Bėda yra ta, kad mums rodosi, jog svoris yra tas dalykas, kurį tikrai galim pakeist, jei labai norim, na, tilpt į tą grožio standartą. Riebalus ant kūno imam traktuot kaip įrodymą pasauliui, jog kažko nesugebam. Ir visai neatsižvelgiam į tai, kad mūsų organizmai yra protingi, kad jie patys sugeba pasakyt, ko ir kada jiems reikia, jog būtumėm sveiki, žvalūs ir energingi. Tik vietoj to, jog jų klausytumėm, mes sugrūdam skrandin brinkintų grikių ir liūdim atsisakę linksmo pasisėdėjimo su draugais/skanių pietų su šeima.
Aš nekalbu apie nutukimą – tai rimta piktnaudžiavimo maistu problema ar net valgymo sutrikimas, t.y., tai, ką reikia keisti. Tačiau vėlgi – ne kopūstu sriubos dieta. Geru dietologu, laipsnišku mitybos įpročių koregavimu, judėjimu, mokymusi nebeskandint liūdesio šaldytuve ar nesuvalgyt savo nerimo.
Galėčiau dar dvi valandas postringaut apie tai, koks kenksmingas gali būti dietos laikymasis ir nemeilė sau (su labai liūdnais ir skausmingais empiriniais ir nuorodomis mokslinius straipsnius, beje), bet gal kitąsyk. Man tik labai labai pikta, kai žmonės įsileidžia į savo galvas klaidingą informaciją ir visokiais netikusiais būdais bando save standartizuot (kas yra ganėtinai ironiška pasaulyje, kuriame taip labai siekiama originalumo). Man labai liūdna, kai maistas neatlieka abiejų savo funkcijų ir malonumas iškeičiamas į ligoninės lovą – nesvarbu, bandant atmaitint ar maunant ant skrandžio žiedą.
Žodžiu, mylėkit save dabar, o ne kai numesit dar penkis kilogramus. Valgykit tai, ką norit ir kada norit, tik visuomet šalia savęs turėkit saiką, o popietinį miegą sekmadieniais iškeiskit į bet kokią fizinę veiklą grynam ore (ok, jei lyja, grindų plovimas irgi tinka). Tuomet nereiks skaičiuot nei kąsnių, nei kalorijų, maistas ir dalijimasis juo (!!!) teiks džiaugsmą ir visai nebus reikalo eikvoti energiją mintijimams, kaip gerai būtų turėt septyniais centimetrais lieknesnį liemenį.
***
Čia yra blynų blynai. Skanesnių, nemeluoju, kepus dar nesu.
Blynai su cinamono sūkuriais
4-6 valgytojams susirandam:
100 g sviesto
200 g rudojo cukraus
2 šaukštus cinamono
2 kiaušinius
50 g cukraus
60 ml aliejaus
500 ml pasukų
2 šaukštelius kepimo miltelių
žiupsnį druskos
210 g miltų
Procesas:
Sviestą atšildom iki kambario temperatūros. Supilam rudąjį cukrų ir cinamoną. Pasitelkę pagalbon didžiausias plaktuvo apsukas išplakam iki purios masės. Sudedam ją į konditerinį švirkštą/konditerinį maišelį/paprastą švirkštą/paprastą storo plastiko maišelį, kurio kampą nukerpam.
Kiaušinius šluotele paplakam su cukrum, kol truputį suputoja. Supilam aliejų ir pasukas. Gerai išmaišom. Suberiam druską, kepimo miltelius ir miltus. Maišom tol, kol nelieka miltų gumuliukų.
Įkaitinam sausą keptuvę. Kaitra turėtų būti šiek tiek mažesnė už vidutinę. Kiekvienam blynui dedam po šaukštą tešlos ir, kol blyno viršus dar nesustandėjo, išraitom ant jo cinamoninį sūkurį. Palaukiam, kol paviršius pasidaro sausas ir iškyla burbuliukai, tuomet blynus apverčiam. Neišsigąstam, kai pamatom, jog dalis sviesto-cukraus-cinamono iš sūkurio išsiprašė lauk ir dabar ant keptuvės dugno užsiima virsmu į karamelę – kitaip nebus.
Antrą blyno pusę kepam mažumėlę trumpiau nei pirmąją. Tuomet traukiam iš keptuvės ir dedam į lėkštę cinamono sūkuriu į viršų. Keptuvę prieš naują blynų partiją išvalom popieriniu rankšluosčiu, antraip ten pasilikus karamelė degs ir kitokias eibes krės.
Šitiems blynams šalia nieko nereikia, nebent puodelio arbatos/pieno. Todėl be nieko ir valgom, net nelabai svarbu, šiltus ar šaltus – jie visokio būvio verti kiekvienos virš viryklės sugaištos minutės. Skanaus.
***
Anoks čia šventinis patiekalas – makaronai – burbtelsit. O man rodos, kad sykiais kai kuriuos įsitikinimus reikia pakišt po lova. Ir nebambėt. Grožiui kenkia.
Cannelloni su mėsa ir daržovėmis
4-6 porcijoms reikės:
250 g canellonni makaronų
didelio svogūno
2 morkų
200-300 g cukinijos
2 šaukštų aliejaus
druskos
pipirų
saldžiosios paprikos miltelių
2 skiltelių česnako
500-600 g maltos mėsos
3 šaukštų pomidorų pastos (tiks ir padažas, jei pastos šaldytuve aptikt nepavyko)
30 g sviesto
2 šaukštų miltų
400 ml pieno
žiupsnio malto muskato
60-70 g tarkuoto sūrio
Procesas:
Makaronus išverdam pagal nurodymus ant pakuotės. Jei ten nieko nenurodyta, tuomet verdam kaip įprasta – dideliam kieky pasūdyto vandens, tik jokiu būdu neperverdam. Jie turi būti kietoki ir dar laikyti formą. Sudedam į lėkštę vienu sluoksniu ir atvėsinam.
Morkas supjaustom juostelėm, svogūnus ir cukinijas – kubeliais. Keptuvėje įkaitinam aliejų ir sudedam daržoves. Pasūdom, pipirais bei saldžiąja paprika pagardinam. Kepam vidutiniškai kaitriai, kol daržoves apminkštėja ir kiek apskrunda.
Sudedam sukapotą česnaką. Maišydami pakaitinam maždaug pusę minutės. Sudedam maltą mėsą (man labiausiai patinka maltos vištienos šlaunelės, bet jūs galit naudot ką tik norisi), sykiais pamaišydami ir mentele didesnius gabalus susmulkindami kepam, kol mėsa saikingai apskrunda. Sudedam pomidorų pastą, pakepam dar minutę-kitą. Paragaujam, įberiam druskos ir/ar pipirų, jei trūksta. Leidžiam mažumėlę ataušt.
Nedideliam prikaistuvy išlydom sviestą. Sudedam miltus ir intensyviai maišydami kepam 30-45 sekundes. Po truputį supilam pieną, šluotele maišom, kol nelieka miltų gumuliukų. Kaitinam, kol sutirštėja. Pagardinam muskatu ir pipirais, pasūdom.
Įjungiam orkaitę – 180 laipsnių. Kepimo formą (tokią, kad makaronai intymiai susiglaustų, bet dar neliptų vienas ant kito) ištepam sviestu. Makaronus prikemšam įdaro ir sudėliojam į formą. Apipilam padažu ir apibarstom tarkuotu sūriu. Šaunam į orkaitę. Kepam 20-25 minutes, kol viršus apskrunda. Teisingiausia patiekti šalia dubens šviežių daržovių. Skanaus.
***
Brownie (nes rudžiu jo vadinti man liežuvis nesiverčia, o apie šokoladainį lietuvių kalbos komisija dar nieko nepasakė) - tarpinė stotelė tarp šokolado ir pyrago. Nes žinai, kad valgai pyragą, o jauties lyg burnoj turėtum šokoladinį saldainį. Neblogai, ką?
Brownie su karamele
20x20 cm pyragui reikės:
120 g sviesto
200 g juodojo šokolado (mažiausiai 60% kakavos)
30 g kakavos
3 didelių kiaušinių
240 g cukraus
šaukštelio vanilinio cukraus
120 g miltų
250-300 g karamelizuoto sutirštinto pieno
Procesas:
Karamelizuotą pieną, jei laikom šaldytuve, pusdienį prieš gaminimą iš ten ištraukiam.
Įjungiam orkaitę kaisti – 175 laipsniai. Kepimo formą (20x20 ar panašios kvadratūros) išklojam kepimo popierium / gausiai ištepam sviestu.
Užkaičiam puodą vandens. Ant jo pastatom dubenį taip, kad jo dugnas nesiliestų su vandens paviršiumi. Sudedam gabalėliais pjaustytą sviestą ir sulaužytą šokoladą. Maišydami leidžiam jiems šilti vandens garuose, kol ištirpsta. Nukeliam nuo puodo.
Suberiam kakavą ir išmaišom. Tuomet po vieną įmušam ir įmaišom kiaušinius. Suberiam cukrų bei vanilinį cukrų ir šluotele darbuojamės tol, kol cukrus tolygiai pasiskirsto. Įmaišom miltus.
Pusę tešlos supilam į kepimo formą ir paskirstom kiek įmanoma tolygiau. Šaukšteliu pridėliojam karamelizuoto pieno gabalėlių taip, kad kliūtų kiekvienai pyrago porcijai jį supjausčius. Supilam likusią tešlą, ant viršaus išdėliojam likusią karamelę. Tuomet buku peiliu raižom pyrago viršų, kol karamelinis sluoksnis susimaišo su šokoladiniu, na, pasidaro kažkas panašaus į marmurą.
Kepam 30-40 minučių, kol pyrago viršus sustandėja, bet įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas dar nebūna visai švarus. Valgom tik gerai ataušusį ar net valandėlę šaldytuve pabuvusį. Skanaus.
Gražaus sekmadienio!
Inga
P.S., mąąąąą, tu nuostabi!
P.S. 2, aukščiau pateikta nuomonė dietų klausimu yra tik nuomonė. Jums nebūtina su ja sutikt, nesutikt, išvis kaip nors reaguot.
