Kažkas pajuokavo, kad pasikeičia kūno apimtis. Gal ir taip. Ypač gražiai keičiasi kūno apimtis, kai mes laukiam vaikučių, pusė velnio, kai sočiai pavalgom ar mėgstam alutį. Bet akivaizdus skirtumas, kad mes - dviese, mes - šeima.
Prisimenu vieną seną tradiciją: ištekėti ir gyventi su vienu pačiu iki mirtis išskirs, bet kažkur toli ji girdėta, tikriausiai ne pas mus. Nemadinga, nuobodu? Mes kiekvieną dieną kitokie, tik reikia pamatyti: šiandien tu blondinė - rytoj juodaplaukė, šiandien jis linksmas - rytoj storas, šiandien tu kvailioji – rytoj rimta.
Santykiai irgi gali keistis į gerąją puse, į blogąją arba stovėti vietoje. Kas keičiasi visada ir pastoviai? Laikas. Jis visada dinaminis, gyvas, eina ir nelaukia nei ginčių nei susitaikymų. Tai natūralu, gražu ir tikra.
Meilė ir malonumas ne visada sinonimai, bet tai neturėtu gąsdinti. Pasitaikantis sunkumai išjudina ir užgrūdina mus, svarbiausia, neduoda nuobodžiauti. Mums dažnai kažkas nepatinka šeimyniniame gyvenime, ne visada jaučiam komfortą. Bet meilė nepraeina, nebent žmonės patys užmuša, sunaikina ją. Tą jausmą, kurį jauti ypatingą sutuoktuvių dieną, reikia atsiminti, saugoti ir branginti.
Bėgant metams, sušlubavo mano atmintis. Ji pasikeitė po vestuvių. Anksčiau ilgai prisimindavau aistringą bučinį, apkabinimą ir griežtą žodį, eilinį bokalą alaus, abejingumą. Dabar, o mes kartu 14 metų, bandau atsiminti kažką blogo mano gyvenime su vyru. Ir negaliu. Gal kas buvo blogo? O gal tai buvo sapnas? Greičiausiai, blogas sapnas. Pyktis - jo nelieka, jis irgi keičiasi, dabar tai tik trumpalaikis skausmas krūtinėje, tarsi po audringo sekso, beje, jo nepamiršau.
Mes pažadėjom praleisti kartu savo gyvenimą: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Nėra baisu, kai gyvenimo pavasarį lyja šaltas lietus, keičiasi ir auga kažkas. Nėra baisu, kai vasarą ieškoma, blaškosi, bręsta ir noksta uogos, o kartu ir mes. Rudenį- krenta lapai, žilsta plaukai, skinama gyvenimo derlių. Nėra baisi netgi ta šalta balta žiema. Baisiausia, kai nėra jo šalia, kai esi vienas ir vienišas.
Vis dėl to aš klydau- meilė dingsta! Taip, ji dingo, nes žodis meilė jau nesutalpina tiek jausmų, išgyvenimų, prisiminimų, praradimų, kelionių ir stebuklų, kiek yra mūsų širdyse. Tai mano žmogus: geras ir blogas, piktas ir mielas, bet jis mano gyvenimo žmogus, pats artimiausias ir svarbiausias visame pasaulyje.
Tai gi, po vestuvių keičiasi apimtis, atmintis ir, o siaube, dingsta meilė, bet atsiranda kelias, dvejų žmonių kelias, vedantis į tikrą palaimą.
saltiniu@
******
Tai konkurso "Kas pasikeičia po vestuvių" dalyvio rašinys. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk kvietimą (dviems) apsilankyti Molėtų rajone prie ežero įsikūrusiame viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne).
