Ne, ne finansinis, o tas, kurį vadinam antra obuolio puse, kai gali atsiremti vienas į kitą, kai tau sunku, kai dviese surėmus pečius gali eiti pirmyn ir „nuversti“ kalnus, kai gali tiesiog būti greta, be žodžių, tiesiog čia ir dabar... Buvo labai gera kartu, todėl apie vestuves nekalbėjom.
Bet viskam savas laikas, taip ir nutarėm susituokti, kaip liaudis sako, dėl šventos ramybės, kad tėvams ir seneliams būtų ramiau. Tada atrodė, kad tai darom daugiau dėl jų, dėl giminių, kurie turėjo progą susitikti ir susipažinti su naujais šeimos nariais. Bet taip atrodė tik tada, vestuvių reikėjo ir mums. Ne tik nuostabios šventės, bet ir perėjimo į kitą gyvenimo etapą.
O kas pasikeitė po vestuvių? Ilgai svarsčiau – atsirado stabilumo ir saugumo jausmas, toks nepaaiškinamas, bet malonus tuo, kad jautiesi tikra šeima. Nesutinku, kad antspaudas „vedęs“ arba „ištekėjusi“ nieko nekeičia, keičia, sustiprina pasitikėjimą vienas kitu, atsiranda dar daugiau pagarbos, padidėja šeima, nes iš mano šeimos tampa mūsų šeima (tėvai, sesės, broliai ir t.t.), nes iš įprastai vartoto „aš“ , pradedama kalbėti „mes“, bet mes ne kaip sugyventiniai, ne kaip draugai, mes kaip šeima, tai mūsų bendras kūrinys: džiaugsmai, konfliktai, netgi ramybė yra mūsų.
Vestuvės mūsų santykius „surišo“ mazgu, surakino spyna, tačiau kartu paliko laisvę būti nepriklausomiems, kai santykiai grindžiami pasitikėjimu.
Po vestuvių mes turim naują rūpestį – kūrenti ir saugoti savo šeimos židinį, ypatingai nepamiršti „įmesti malkų“ tada, kai kita pusė neturi tam laiko arba nuotaikos, kai ištinka taip vadinamos krizės. Jas išgyventi ne po vieną, o kartu, sugebant išlikti vienas kitam nuostabiais ir vieninteliais - vyru ir žmona.
Kristina
Tai konkurso "Kas pasikeičia po vestuvių" dalyvio rašinys. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk kvietimą (dviems) apsilankyti Molėtų rajone prie ežero įsikūrusiame viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne).
