Mums pirmieji metai po vestuvių dar tik įpusėjo, o klausimą – „Kas pasikeičia po vestuvių?“ girdim labai dažnai. Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną iš begalės pokyčių atsirandančių po vestuvių – su žiedu moteris pasikeičia. Kiek pasikeičia labai subjektyvus klausimas, bet pabandysiu papasakoti, kaip pasikeitė mano žmona.
Mano rašinys nesiekia sukritikuoti, prieštarauti ar parodyti moters blogąsias puses. Paprasčiausiai noriu atkreipti dėmesį į kasdienines smulkmenas, kurios tapo kitokios. Kartu atsiriboju nuo bet kokio neigiamo šios temos atspalvio.
Po mūsų pažinties išgyvenome audringą ir įspūdingą priešvestuvinį laikotarpį; toks pats jis tęsiasi ir dabar. Pasipiršau po trijų metų draugystės, dar po metų atšokome vestuves. Nešvaistome laiko, gyvename labai intensyviai vis judame, keliaujame, „kultūrinamės“, sportuojame ir vis dėl to pokyčiai neaplenkia ir mūsų.
Vidinė žmonos ramybė – labiausiai patinkantis mano žmonos pokytis, atsiradęs po santuokos. Tai pastebima bendravime, sprendžiant bendrus ateities planus ar aptarinėti kasdieniniais klausimais. Susitinkant su draugais dingsta „netyčia“ laidomos užuominos apie vestuves, pasipiršimą, šeimą ar su altoriumi susijusiais dalykais. Jausti, kad moteris spinduliuoja ramumu - gera būsena. Nepaisant, kad tai turi nuosavybės jausmo prieskonį.
Be vidinės ramybės pavardinsiu dar keletą kitų žmonos pokyčių puokštės sudedamųjų dalių.
Rūpinimas savimi. Nežinau, ar tai ateina su amžiumi, ar tik po vestuvių, bet vis mažiau moteris ima naudoti tų gudrybių, kuriomis jos vilioja vyrus prieš vestuves. Kalbu apie tas smulkmenas, kuriomis moterys puikuojasi viena prieš kitą, nuolat galvoja apie jas, planuoja, svajoja ir siekia jų pririnkti pilną kolekciją. Visas tas rūpestis savimi sumažėja, tarsi nustumiamas į antrą planą...
Rūpinimasis vyru. Norėčiau pamatyti pavyzdį šeimos, kurioje vyras galėtų pasigirti po vestuvių padidėjusiu moters rūpesčiu antrąja puse. Jei prieš vestuves jinai girdėdavo kiekvieną vyro ištartą nereikšmingą užuominą, pastebėdavo kiekvieną slaptą vyro norą, tai po meilės įžadų kažkoks mažas meškiukas užlipo jai ant ausies.
Lyg dar girdi, bet nebe taip. Tikiu, kad po kažkiek laiko ir didelės meškos neišvengsime.
Užbaigia pokyčių puokštę – bendravimas su vyro šeima. Jei prieš santuoką ji toleruodavo, taikydavosi ir ieškodavo bendrų išeičių, tai dabar viskas pasikeitė. Atrodo, kad ji galvoja taip: „Jau turiu vyrą, tai kam vaidinti gerąją sužadėtinę prieš artimuosius ir taip jo iš manęs nebeatimsite.“
Tikrai nesakau, kad žmonos pasikeitimas tik į blogąją pusę, anaiptol, labiau tai pavadinčiau – bendravimo ir šeimos statuso pasikeitimas.
Kadangi nesiekiu sukritikuoti nieko, tai ir neteigiu, kad moterys keičiasi, o vyrai išlieka tokie patys. Galbūt žmona surašytų net ilgesnį mano pasikeitimų sąrašą po santuokos. Noriu tik pabrėžti – su pokyčiais būtina sugyventi, pokyčiai žmogų lydi visą gyvenimą.
Gera, o svarbiausiai labai įdomu matyti, kaip šeima, pradedanti savo pirmuosius gyvenimo žingsnius, bendrauja, šlifuojasi ir auga. O augdama šeima keičiasi nuolat, keičiasi ir visos jos sudedamosios dalys. Tad raginu nebijoti pokyčių, nepriekaištauti vienas kitam, kad anksčiau buvo geriau, ir svarbiausia: atminkime, kad kasdieniniai gyvenimo pasikeitimai vyksta ne dėl moters ar vyro kaltės... Jie tiesiog vyksta.
Henrikas
Tai konkurso "Kas pasikeičia po vestuvių" dalyvio rašinys. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk kvietimą (dviems) apsilankyti Molėtų rajone prie ežero įsikūrusiame viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne).
