Mums visiems yra panašiai nutikę. Tiesa, nepakanka tiesiog patarti nusiteikti pozityviai ar liautis bereikalingai galvoti. Situaciją galima palengvinti ir efektyviau. Kaip rodo naujausi nerimo tyrimai, su besikartojančiais rūpesčiais galima kovoti ir novatoriškom, kartais net keistom priemonėm. Jos tikrai veiksmingos. Tiesą sakant, tereikia skirti porą minučių tam, kad užmegztumėte kitokį santykį su savo mintimis ir jausmais, ir jūsų savijauta pasikeis. Štai 10 patarimų, kaip to siekti.
1. Kartokite savo rūpestį, kol atsibos jį girdėti.
Jei jaučiate baimę liftams, atsikratytumėte jos tūkstantį kartų iš eilės pasikėlę liftu. Pirma būtų labai neramu, vėliau – mažiau, kol galiausiai apskritai nieko ypatingo nejaustumėte (nebent liftuose jus supykina). Taigi, maždaug 20 minučių kartokite ramybės neduodančią mintį lėtai, neskubėdami. Taip kartojant, jus kamavęs rūpestis tiesiog atsibos jums. Šią priemonę galima vadinti „gydymu nuoboduliu“, nes ji tikrai sumažina nerimo intensyvumą.
2. Pabloginkite padėtį.
Jei mėginate kontroliuoti nerimą, dažniausiai situacija tik pablogėja. Geriau pamėginkite pabloginti nerimo priežastį ir žiūrėkite, kas įvyks. Tarkim, jei bijote, jog prezentacijos metu staiga viską pamiršite, tyčia kada per prezentaciją pamėginkite staiga stabtelėti. Pasakykite: „O varge, apie ką aš čia?“ Stebėkite, kad nieko baisaus neįvyksta. Juk dėl to visai nereikia nerimauti, tiesa?
3. Nesipriešinkite beprotiškoms mintims.
Galbūt esate galvoję, jog galite padaryti ką nors baisaus („Jis mane traukia. Ar tai reiškia, kad būsiu neištikima?“) ar tiesiog išeiti iš proto (prisimenu vieną advokate dirbusią klientę, kuri vis įsivaizdavo, jog staiga pratrūks šaukti teismo salėje). Atminkite – mūsų protai yra labai kūrybingi. Jie lyg fabrikėlis gamina scenarijus, kuriuose laikas nuo laiko vis išlenda beprotiška mintis. Visiems pasitaiko. Užuot teisę savąsias, traktuokite jas kaip smalsumą iššaukiančius reiškinius, eksponuojamus ant lentynos. Ir tiesiog gyvenkite toliau.
4. Išmokite atpažinti klaidingus ženklus.
Tą palikto įjungto lygintuvo kilusią baimę dėl gaisro namuose, kuris niekaip neįvyksta. Padažnėjusį širdies ritmą, dėl kurio vis neištinka infarktas, nes taip jūsų kūnas tiesiog natūraliai reaguoja į jaudulį. Dauguma rūpesčių ir panikos priepuolių priežastimi tampančių minčių ir jausenų tėra foninis triukšmas. Tiesiog mąstykite apie juos kaip apie gaisrinę, kuri pervažiuoja iš vienos miesto dalies į kitą. Pastebėjote ją, taip? O dabar ramiai leiskite nuvažiuoti.
5. Leiskite nerimui tapti filmu.
Atsikratyti rūpesčiu galite nuo jo atitoldami. Vienas iš būdų tai pasiekti yra įsivaizduojant, kad jūsų mintys yra kino filmas. Gal jūs tiesiog kremtate spragintus kukurūzus ir ramiai stebite, kaip šokantis linksmuolis su keista skrybėle išdainuoja jūsų rūpestį.
6. Paskirkite specialų laiką rūpesčiams.
Dažnai mūsų rūpesčiai užgriūva netikėtai – kaip neatslūgstančios žinutės apie gautus naujus elektroninius laiškus, kuriuos staiga imame atsakinėti, nors turėtume užsiimti visai kitais dalykais. Na ir kas, jei tuoj pat neatsakysite? Pamėginkite kasdien, tarkim, 16.30 val., skirti maždaug 20 minučių jus kamuojantiems rūpesčiams. Jei staiga apie 10.00 val. ima dilginti rūpestis, užsirašykite jo priežastį ir tiesiog imkitės jos vėliau. Atėjus paskirtajam laikui dauguma ankstesnių rūpesčių nebekvaršins jūsų galvos. Ir diena praslinks be nerimo priepuolių.
7. Nuimkite ranką nuo garso signalo.
Vis tikrinate orų prognozę prieš lauke suplanuotą renginį. Vis prisimenate išsakytą nevykusią pastabą, dėl kurios gailitės. Ir net vairuodami vis karštligiškai spaudžiate garso signalą. Kai desperatiškai mėginate suvaldyti tai, ko sukontroliuoti neįmanoma, panikuojate tarsi plaukti mėginantis žmogus, kuris daužo vandenį ir rėkia. Taip niekur ir nenuplaukiate. Verčiau įsivaizduokite, kad išskleistomis rankomis plūduriuodami ir žvelgdami į dangų tiesiog plaukiate pasroviui. Paradoksalu, tačiau atsidavę aplinkybėms pajusite, kad jas žymiai lengviau kontroliuojate.
8. Iškvėpuokite nerimą.
Galbūt pastebėjote, kad įsitempus jūs rečiau kvėpuojate. Susitelkus į kvėpavimą dažnai ir labai efektyviai galima nuraminti nervus. Kaip jūs dabar kvėpuojate ir apie ką mąstote? Apjunkite šiuos potyrius. Įsiklausykite savo kvėpavimo. Ar jūsų mintys kažkur blaškosi? Susigrąžinkite jas. Susikoncentruokite tik ties kvėpavimu – įkvėpimu ir iškvėpimu, pradžia ir pabaiga, įkvėpimų kaita, akimirkų kitimu.
9. Susidraugaukite su laiku.
Jei perdėm linkstate į rūpesčius, gali atrodyti, jog nė vieno darbo negalima atidėlioti. Tačiau visos jūsų nerimui sukilti leidžiančios priežastys yra labai laikinos. Panikos atakos pasibaigia, rūpesčiai atslūgsta, atidėliojimo nelaukiantys darbai išgaruoja. Iškelkite sau klausimą: „Kaip aš į tai reaguosiu po savaitės ar mėnesio?“ Ir dabar jus kamuojantis rūpestis taip pat praeis.
10. Neleiskite rūpesčiams trukdyti jums gyventi.
Dauguma rūpesčių yra nepagrįsti, o dėl jų kilęs nerimas ir jo išdavos – miego trūkumas, padažnėjęs širdies ritmas, gėda – tiesiog trukdo gyventi. Pagalvokite, ko dar galite imtis, net jei jaučiate nerimą. O juk galite imtis daug ko.
