Vestuvių prietarai: ar jais šiandien dar kas tiki?
Nors daugelis stengiasi nekreipti į juos dėmesio, jie gana stipriai įsitvirtino žmonių sąmonėje.
„Kita vertus sunku atskirti ribą, kur prietarai persipina su tradicijomis“, – sako vestuvių planuotoja Laura Vagonė. Pasak jos, lietuviai nėra tie, kurie aklai tikėtų prietarais ir organizuodami vestuves stengtųsi jų laikytis.
„Priešingai, net nuo seno prigijusios tradicijos, pavyzdžiui, rūtų vainikėlio deginimas, jau nueina užmarštin. Gal šiek tiek daugiau jaunųjų atsižvelgia į vestuvių datą, nors tikrai yra tokių, kurie neišsigąsta net penktadienio, tryliktos dienos. Manau, kad didžioji dalis dabar madingų prietarų, tokių kaip puokštės metimas, torto pjovimas ar vilkėjimas kažko seno, naujo, skolinto ir žydro, yra nelietuviški, tad nenuostabu, kad jie pas mus neišpopuliarėjo“, – mano L. Vagonė.
Jaunieji, pasak jos, kartais patys ima kurti naujas tradicijas. Antai viena pora per ceremoniją keitėsi ne žiedais, o kalavijais, nes jų šventė vyko pagal kompiuterinių žaidimų temą.
Neretai pasitaiko, kad būsimieji jaunavedžiai kreipiasi į astrologus norėdami sužinoti, kada jiems pasirinkti vestuvių datą, kad gyvenimas šeimoje būtų laimingas.
„Ir ne be reikalo, – įsitikinusi astrologė Lolita Žukienė. – Yra dienų, kai ištartas žodis suskamba didžiule jėga, tampa mūsų gyvenimo kelrode žvaigžde. Būtent tokios dienos labiausiai tinka svarbiausiam naujo gyvenimo pradžios įvykiui. O vestuvės ir yra nauja mūsų bendro „mes“ pradžia, kuri ne mažiau svarbi už žmogaus gimimą. Ir kiekvienai porai tas laikas yra skirtingas. Tiksliausiai tai galima pasakyti, kai poros asmeniškai kreipiasi vestuvių datos parinkimo konsultacijai, išnagrinėjus abiejų jaunųjų asmeninių horoskopų rodiklius, atsižvelgiant į Saulės, Mėnulio, Veneros, Marso padėtį ir juos derinant su konkrečios dienos astrologine charakteristika. Taip parenkama tinkamiausia diena. Beje, ne mažiau nei diena, svarbus ir laikas, kada ištarsite „taip“ bei vietovė, kur tai įvyks.“
Ir nors nesiūlome viskuo tikėti, pateikiame portalo ELLE atrinktus populiariausius vestuvinius prietarus ir papročius.
Populiariausi vestuvių prietarai ir tradicijos
Apdarai
Vestuviniai apdarai seniau, pavyzdžiui, slavų kraštuose visai nebuvo balti, kaip dabar. Balta spalva laikyta šventumo simboliu ir ceremonijose nebuvo naudojama. Nuotaka turėdavo dvi sukneles: vieną rengdavosi iki tuoktuvių, kitą – po. Pirma – paprasta, kukli, dažnai „liūdnos“ juodos spalvos. Antra – būtinai ryškiaspalvė. Pačia palankiausia vestuvinės suknelės spalva laikyta raudona – būsimo šeimyninio gyvenimo džiaugsmo simbolis. Dar viena palanki ir puošni detalė vestuvėse – apdaras itin ilgomis rankovėmis. Tuomet tikėta, kad jaunikis ir nuotaka neturėtų vienas kito liesti plikomis rankomis.
Baisiausias kiekvienos nuotakos košmaras – jei jaunikis pamato suknelę iki ceremonijos. Tai lemia nelaimę.
Tam, kad pavydūs svečiai jūsų netyčia nenužiūrėtų, drabužio kraštą buvo patariama išsiuvinėti pora dygsnių, geriausia mėlynais siūlais. Dėl tos pačios priežasties ir jaunikiui, ir nuotakai, galima į drabužį įsegti žiogelį galvute žemyn – pavyzdžiui, taip galima prisegti butonjerę prie vyriško švarko.
Iš vakarų kultūros atėjo madingas paprotys: kad santuoka būtų sėkminga, nuotaka turi apsirengti kažką seno, kažką naujo, kažką skolinto (išskyrus nuometą ir pirštines), kažką žydro (nuo nužiūrėjimo ir kad gimtų sūnus). Ir atminkite: iki tuoktuvių ar santuokos registravimo nuotaka neturi matyti savęs veidrodyje pasiruošusios ceremonijai – žinoma, žvilgtelėti į save galima, bet, pavyzdžiui, be nuometo.
Apatinis trikotažas turi būti tik baltas – tai tyrų ketinimų simbolis.
Per vestuves palanku puoštis vėriniais ir papuošalais iš turkio. Šis akmuo laikytas santuokinės ištikimybės simboliu. Dar vienas vestuvinis paprotys nuotakai – tam, kad mergina santuokoje būtų laiminga, auskarus jai turėtų įverti laimingai ištekėjusi draugė.
Sėkmę šeimyniniame gyvenime nulems „sena“ nuotakos avalynė, kurios priekis būtinai turi būti uždaras. Būtent todėl prieš vestuves rekomenduojama bent dieną pavaikščioti su naujais bateliais. Jei iškilmių dieną nulūžta nuotakos batelio kulniukas, reiškia, ir šeimyninis gyvenimas šlubuos.
Žiedai
Tuoktuvių žiedai turi būti iš vieno metalo, lygūs, be akmenų, negraviruoti. Tikėta, kad tada ir jaunavedžių gyvenimo kelias bus lygus, be kliūčių. Būtent žiedai saugo sutuoktinius nuo negandų, streso, ligų, pavydo, todėl juos reikia nešioti visada, nenusiimant.
Griežtas tabu – vestuvinius žiedus gamintis iš perpjautų ar perlydytų papuošalų, net jeigu tai jūsų tėvų žiedai, kitaip pritrauksite į šeimą svetimą likimą. Žiedus pirkti turi jaunikis – ir sau, ir nuotakai. Tai laimingo santuokinio gyvenimo pagrindas. Iki vestuvių žiedus laikykite kartu. Kai kurie žmonės netingi užpilti žiedų vandeniu ir užšaldyti iki iškilmingos dienos.
Mainantis žiedais reikia būti itin atsargiems, kad žiedas netyčia nenukristų ant žemės – manoma, kad tai ženklas, jog santuoka greitai subyrės. Jeigu neduok dieve taip nutiko, per žiedą reikia perverti iš anksto liudininkų paruoštą siūlą, kuris sugers visus blogus ženklus. Po to, kai jaunikis užmauna nuotakai vestuvinį žiedą, nei jai, nei jam negalima imti tuščios dėžutės ar lėkštelės, kurioje gulėjo žiedai. Tegul tai padaro netekėjusi draugė ar nevedęs draugas.
Taip pat atminkite, kad pamesti vestuvinį žiedą reiškia išsiskyrimą, o duodami kam nors jį pasimatuoti atiduodate savo likimą į svetimas rankas.
Vestuvių data
Vestuvių data taip pat yra labai svarbi. Buvo tikima, kad yra tik keli mėnesiai, kuriais tuoktis palanku. Štai palankių ir nepalankių mėnesių kalendorius:
Sausis – ankstyva našlystė.
Vasaris – šeimoje vyraus darna ir sutarimas.
Kovas – gyvenimas svetimame krašte.
Balandis – permaininga laimė.
Gegužė – laukia neištikimybė jūsų pačių namuose.
Birželis – medaus mėnuo tęsis visą gyvenimą.
Liepa – apie savo gyvenimą išsaugosite saldžiarūgščius prisiminimus.
Rugpjūtis – vyras bus draugas ir mylimasis.
Rugsėjis – ramus, tylus gyvenimas.
Spalis – gyvenimas bus sudėtingas.
Lapkritis – turtingas ir laimingas gyvenimas.
Gruodis – meilė kasmet vis stiprės.
Reikia atidžiai rinktis ne tik vestuvių mėnesį, bet ir savaitės dieną. Sėkmingiausios dienos – pirmadienis (laukia turtai), antradienis (sveikata), trečiadienis (laimė), o ketvirtadiens ir penktadienis netinka, nes santuokinis gyvenimas bus sunkus.
Prietaringas skaičių vertinimas atsispindi ir vestuvių simbolikoje. Svarbiausia nesituokti velnio tuzino dieną – 13-ą. Užtat 3, 5, 7 ir 9 dienos, atvirkščiai, buvo laikomos itin palankiomis tuoktuvių ceremonijai. Iš senovės Bizantijos iki slavų kraštų atėjo paprotys palankiausia diena tuoktuvėms laikyti spalio 14 d. – Švenčiausiosios Dievo Motinos globos dieną. Jaunoji ta proga pasipuošia baltu kaip sniegas apdaru, simbolizuojančiu globą.
Pastaba: besituokiantieji savo vardo dieną, deja, bus nelaimingi. Taip pat netinkamomis vestuvėms datomis laikoma vasario 29, birželio 11 ir liepos 16 d.
Vestuvių diena
Pasirodo, daugybė internete plintančių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti jaunavedžiai, nerangiai suklumpantys ir krentantys per tuoktuvių ceremoniją – dokumentinis liudijimas to, kad pora padarė teisingą pasirinkimą.
Slavų kraštuose buvo tikima, jog tas, kuris per tuoktuves užkliuvo, o juo labiau pargriuvo, įgijo antrąją pusę.
Sėkmę lemiančiais ženklais laikomi ir gamtos kataklizmai: lietus ir sniegas pranašauja didelę laimę. O štai stiprus vėjas vestuvių dieną – subtili užuomina į tai, kad vienas iš sutuoktinių yra pernelyg vėjavaikiško, o gal audringo būdo.
Iškilmių dieną nuotaka turi šiek tiek paverkti. Geriausia, jei ašaros pasirodys, kai tėvai sakys palinkėjimus išlydint iš namų. Tikima, kad jei „neverksi už stalo, verksi santuokoje.“
Tam, kad gyventų santarvėje, jaunikis ir nuotaka visų pirma atpjauna po gabalėlį vestuvinio torto vienas kitam, ir tik tada – likusiems svečiams.
Norite gyventi ne tik laimingai, bet ir turtingai? Įsimeskite į dešinį batelį monetą (vėliau ji saugoma kaip šeimos relikvija). Su šiuo prietaru susijusi ir vaizdinga tradicija mesti jaunavedžiams po kojų monetas, kai jie išeina iš santuokų rūmų ar bažnyčios. Apiberti ryžiais ir grūdais – kad šeimoje būtų tiek vaikučių, kiek varpoje grūdų, saldainiais – kad gyvenimas būtų saldus, gėlių žiedlapiais – kad netrūktų romantikos.
Arba ekstravagantiškesnis paprotys: kad santuoka būtų turtinga, iškilmių metu jaunieji turi pasidėti ant kailinių, išverstų kailiu į viršų.
Dar vienas ženklas, kad jaunųjų laukia turtai – jei nuotakai ceremonijos metu panižo kairysis delnas. O jei panižo dešinysis, atvirkščiai, laukia daug išlaidų, nes namuose, tikėtina, visuomet bus daug svečių.
Po ceremonijos jaunavedžiams negalima į pokylį vykti tiesiu keliu – reikia kiek paklaidžioti po miestą, bandant suklaidinti nelabąjį. Tuo pačiu tikslu vakarų šalyse prie galinio bamperio pririšamos tuščios konservų skardinės, kad pakeliui tarškėdamos atbaidytų piktas dvasias.
Prietaras ilgalaikei perspektyvai: vestuvių dieną tvirtai kaspinu suriškite du butelius šampano, bet jų negerkite, išsaugokite. Tai garantuos, kad atšvęsite vestuvių metines ir vaiko gimimą.
Norite visą gyvenimą būti neišskiriami? Nesitraukite vienas nuo kito kai tik jaunikis atvažiuoja nuotakos iki tuoktuvių ceremonijos, neleiskite niekam tarp jūsų praeiti ar stovėti.
Kaip nustatyti, kas namuose šeimininkas? Patikrinti galima trimis būdais. Populiariausias – tas, kuris atlauš didžiausią gabalą uošvio ir uošvės dovanojamos vestuvių duonos ar pyrago. Kitas variantas: namuose vadovaus tas, kuris po ceremonijos sugebės ilgiausiai ištylėti. Arba tas, kuris pirmas peržengs namų slenkstį.
Įdomus kompromisas – į namus įnešti nuotaką ant rankų: tokio jaunikio laukia maloni perspektyva nešioti mylimąją ant rankų visą gyvenimą.
Svečiai
Vyrai, štai naujiena jums! Tam, kuris vestuvėse buvo vyriausiuoju pabroliu, nelemta vesti daugiau nei dešimt kartų. Tad rekordininkams-žmonų kolekcionieriams šio garbingo vaidmens geriau atsisakyti.
Merginos, būkite budrios su draugėmis. Nuotaka neturi leisti jokiai moteriai atsistoti prieš ją priešais veidrodį – nuvilios jaunikį.
Ta pati taisyklė taikoma ir būsimam jaunikiui, kitaip galimi nemalonūs netikėtumai.
Tam, kad galėtumėte darniai sugyventi su priešiškai nusiteikusia anyta, atlikite tokį ritualą. Tuo metu, kai tėvai arba kunigas laimina jaunuosius, nuotaka ir jaunikis turi kartu atsistoti ant vieno kilimėlio arba rankšluosčio, specialiai išsiuvinėto šiai ceremonijai. Tai nulems darną išplėstinėje šeimoje.
Norite paskatinti naujos poros atsiradimą – paprašykite netekėjusios draugės, kad ji jums nuimtų nuometą – taip ji taps nauja potencialia nuotaka. Dažnai baigiantis šventei nuotaka atsistoja nugara į svečius ir meta per petį vestuvinę puokštę. Europoje tikima, kad mergina, kuri pagaus šią puokštę, ištekės pirmoji. Įdomu tai, jog slavų kraštuose jaunoji, atvirkščiai, negalėjo niekam atiduoti savo puokštės: paleisi gėles iš rankų – prarasi laimę. Alternatyva abiem prietarams – mesti iš anksto užsakytą arba netikrą vestuvinę puokštę, labai panašią į tikrąją.
