Įgimta savybė

Formuojantis žmonijai, gebėjimą skaityti aplinkinių mintis arba jomis perduoti informaciją turėjo kone kiekvienas žmogus. Bėgant amžiams ši savybė pradėjo silpti, todėl šiandien ją turi nedaugelis. Tikima, kad vaikai gimsta turėdami šį gebėjimą, todėl puikiai supranta tėvus.

Tačiau trejų metų mažyliai dažniausiai jau nemoka skaityti minčių. Tam įtaką daro dabartinis gyvenimo būdas, sumažėjęs bendravimas tarp tėvų ir vaikų, atsiradusios įvairios technologijos ir pan.

Minčių perdavimas

Ne sykį įrodyta, kad gebėjimas perduoti mintis per atstumą iš tiesų egzistuoja. Aprašytas bandymas, kuomet du žmonės keliavo po Rytų Europą. Kasdien aplankydavo vis naujas vietas, susipažindavo su skirtingų miestų architektūra, žavėdavosi nuostabia gamta ir išskirtinėmis kultūromis.

Nuo kitų turistų skyrėsi tuo, kad kiekvieną dieną tuo pačiu metu savo įspūdžius mintimis bandydavo perduoti kitam žmogui, esančiam Amerikoje, prieš tai jas kruopščiai aprašę. Šias mintis surašydavo ant popieriaus lapo. Vėliau paaiškėjo, kad dauguma perduotų minčių tiksliai sutapo.

Netikėtas gebėjimas

Kartais žmogus pradeda skaityti kitų mintis sąmoningai to nesiekdamas. Taip dažniausiai nutinka patyrus didelį sukrėtimą, sunkią traumą ar persirgus rimta liga. Tokioje situacijoje žmogus kito asmens mintis priima kaip sunkiau suprantamas savas arba balsą iš anapus, rečiau – pradeda galvoti, kad kraustosi iš proto.

Aprašyta istorija, kai mergina pabudusi iš komos suprato, kad gali skaityti aplinkinių mintis. Kai ligonę vizitavo gydytojai, jos galvoje pradėjo suktis mintys apie gydymo būdus, vaistų pavadinimus ir iki tol negirdėtas diagnozes. Mergina manė, kad tai ligos pasekmė. Vėliau pradėjo galvoti, kad ją apsėdo nelabasis, ir tik apsilankiusi pas bioenergetiką suvokė įgijusi neeilinių galių.

„Žinau, kada mirsiu“

Telepatas ir aiškiaregis Volfas Mesingas išskirtiniu gebėjimu skaityti aplinkinių mintis ilgus metus žavėjo ir stebino pasaulį. Jis keliaudavo po įvairias pasaulio šalis ir rengdavo pasirodymus, per kuriuos žiūrovams dalydavo įvairius daiktus. V. Mesingas pasitelkdamas į pagalbą savo mintis atspėdavo, kur yra konkretus daiktas.

Paklaustas, kaip geba skaityti kitų mintis, Volfas aiškino, kad svetima mintis jo galvoje užgimsta tarsi sava ir pasireiškia ne žodžiais, o vaizdiniais. Taip pat tiksliai žinojo savo ir žmonos mirties datas, išpranašavo Jurijaus Gagarino ir Vladimiro Komarovo žūtį. Nors išskirtiniais gebėjimais padėjo daugybei žmonių rasti pamestus daiktus, gydė sunkiausias ligas, perspėjo dėl ateityje tykančių pavojų, tačiau savo talentą laikė prakeiksmu...

Po garsaus aiškiaregio mirties mokslininkai tyrė jo smegenis, bandydami paaiškinti gebėjimą skaityti mintis, tačiau jokių nukrypimų nepastebėjo.

Kaip to išmokti?

Norint išmokti skaityti mintis, reikia rasti pagalbininką. Tada kartu atsisėsti ramioje aplinkoje, kur niekas netrukdytų ir nesigirdėtų jokių pašalinių garsų. Tuomet bandyti atsiriboti nuo savo minčių – tiesiog stengtis nieko nemąstyti. Kuomet galva „išsivalys“ nuo minčių, bandyti mėgdžioti savo partnerį: sėdėti taip, kaip jis sėdi, laikyti kojas ir rankas tokioje pat padėtyje, kvėpuoti tuo pačiu ritmu.

Tada stengtis pajusti, kaip į smegenis plūsta kito žmogaus mintys. Pirmą kartą gali nepavykti, tačiau rankų nuleisti nevalia. Kartais prireikia net keliolikos seansų, kol pavyksta perskaityti kito žmogaus mintis. Tad be kantrybės nieko nebus.