Inteligentiška gražuolė

Bonnie Elizabeth Parker gimė 1910 m. spalio 1 d. Jai buvo vos keli metai, kai mirė tėvas, ir motina su vaikais labai vargo, vos sudūrė galą su galu. Tačiau Bonnie buvo pirmūnė, mokykloje išsiskyrė iškalba, komunikabilumu, sugebėjimu rašyti. Ji dalyvavo įvairiausiuose konkursuose ir skynė pergales. Nedidelio ūgio ir lieknutė mergaitė buvo inteligentiška, jautri ir pasižymėjo stipria valia. Ji ištekėjo dar nesulaukusi nė šešiolikos už Roy Thorntono, tačiau labai greitai pora pasuko skirtingais keliais. Sakoma, kad nors gyveno atskirai, jie taip niekada oficialiai ir neišsiskyrė. Tačiau faktas tas, kad tai nebuvo didžioji Bonnie gyvenimo meilė

Vaikinas, kuriam patiko nusikaltimai

Clydas Chestnutas Barrowas gimė 1909 kovo 24 d. labai vargingai gyvenančioje šeimoje, kuri augino net šešis vaikus. Netrukus prasidėjo jauno vaikino nusikalstamoji karjera. Pirmą kartą jis pateko už grotų, kai policija jo ieškojo už tai, kad laiku negrąžino išsinuomoto automobilio. Antrą kartą kartu su broliu Marvinu Barrow sėdo už vogtų daiktų laikymą. Vėliau, nors ir bandė integruotis kaip normalus visuomenės atstovas (net buvo susiradęs darbą), nuolat plėšė bankus, parduotuves ir vogė automobilius. Clydas buvo velniškai gražus ir labai labai blogas berniukas, o tai, aišku, traukė tuntus moterų. 

Gera mergaitė įsimylėjo ir... sužiaurėjo

1930 m. metais įvyko lemtingas porelės susitikimas. Porelę supažindino bendra draugė, pas kurią namuose abu atsitiktinai susitiko. Tik pamatę vienas kitą jie neteko žemės po kojomis. Kaip rašoma jų atsiminimuose, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio ir visam gyvenimui. Abu tai suprato tą ypatingą akimirką. 

Daugelis istorikų tvirtina, kad tik iš meilės Bonnie ir pasuko su juo į nusikaltimų kelią. Po kelių romano metų ji pirmą kartą buvo sulaikyta už mėginimą apiplėšti parduotuvę. Po to mergina įsisuko į nusikaltimų karuselę: bankų apiplėšimai, turto grobstymas, reketas ir t.t. Inteligentišką merginą galėjo paskatinti ir tai, kad jų nusikaltimai visuomenėje buvo romantizuojami. Jų gauja amerikiečiams, ypač tiems, kurie skendėjo skurde, asocijavosi su Robinu Hudu ir jo žygdarbiais tautai.

Istorijos apie tokius poelgius kūrė Bonnie ir Klaido įvaizdį – žmonės porele ir žavėjosi, ir nekentė. Dar labiau prie teigiamo įsimylėjėlių įvaizdžio prisidėjo romantiškos poros nuotraukos, kurios atsidūrė žiniasklaidoje po to, kai nusikaltėliams teko skubiai sprukti iš namų ir ten paliko fotoaparatą.

Šalia sekantis mirties šešėlis

Nežiūrint šlovės ir turtų, Bonnie ir Clyde'as gyveno žinodami, kad jie tikrai greitai mirs. Manoma, kad vyro sąžinę slegia bent dešimties žmonių mirtis. Tiesa, nėra nė vieno liudijimo, kad Bonnie būtų žudžiusi. Atvirkščiai – visi sulaikyti liudininkai tvirtino niekada nematę jos su ginklu rankoje.

Viskas baigėsi 1934 metais, kai gauja pradėjo braškėti, o Bonnie patyrė trečio laipsnio kojos nudegimą... 

Mirties šešėlis visada buvo greta poros, ir jie tai jautė. Sakoma, kad vienas su kitu jie buvo atsisveikinę tiek kartų, kad lemtingos dienos jau ir nebijojo. Porelė tikėjo, kad jų meilė ir tas nepaaiškinamai stiprus ryšys juos lydės ir po mirties. Ir ta diena atėjo... Policija įsitaisė pasaloje krūmuose prie kelio, kuriuo turėjo važiuoti Bonnie su Clydas. Netrukus pasirodė nusikaltėlių automobilis, jie trumpam sustojo ir tik spėjus išlipti iš mašinos policija pradėjo šaudyti. Į Bonnie ir Clyde'o kūnus susmigo 50 kulkų.

Tik vėliau kilo daug klausimų, kodėl policininkai neiššovė įspėjamųjų šūvių, kodėl sušaudė merginą, kuriai nebuvo iškeltas nė vienas rimtas kaltinimas. O tuomet pasalą organizavęs Frankas Hameris pasakė: Man nemalonu šaudyti į moterį, tačiau šiuo atveju viskas buvo paprasta – arba ji, arba mes.

Tai, kas liko po mirties

Manote, kad mirus tokiems garsiems nusikaltėliams liko kalnai turtų? Labai klystate. Daugelis asmeninių porelės daiktų akimirksniu buvo išgrobstyti. Ginklus pasisavino policininkai. Net šeimoms nebuvo gražinti mirusiųjų daiktai. Aišku, turtai atiteko valstybei. 

Labai liūdnai atrodė ir  jų mirties vieta. Policininkai saugojo kūnus, tačiau visiškai nevaldė įsisiautėjusios smalsuolių minios, susirinkusios vos kelios minutės po sušaudymo. Žmonės graibstė daiktus, kėlė paniką...