Vegetarizmą, kaip įsitikinau savo kailiu, žmonės vertina trejopai. Vieni sukioja pirštą, įrėmę į smilkinį, antri fanatiškai dievina mitybą žolelėmis, o treti sako, kad kraštutinumai kenkia, turi būti pusiausvyra.
Taigi aš esu, gal tiksliau - buvau iš tų antrųjų, kurie aklai pritaria vegetarizmui. O neatsižvelgiau į tą faktą, kad organizmas gali pasigesti kai kurių medžiagų, kurių gaudavo su mėsa. Tai mano paklydimas. Jam patvirtinimą radau, skaitydama „The Times of India".
Straipsnyje rašoma, kad vegetarai, siekdami stiprinti sveikatą, gali jai pakenkti. Kaip parodė naujausias mokslinis darbas, publikuotas „Journal of Agricultural and Food Chemistry", mėsos ir gyvulinės kilmės produktų atsisakymas padidina aterosklerozės riziką bei trombų susidarymą. Viso to pasekmė - insultas arba infarktas.
Mokslininkai ištyrė per pastaruosius 30 metų spausdintus straipsnius, kurių tema - vegetarizmo biochemija. Dauguma tyrimų patvirtina teiginį: palyginti su vegetarais, mėsėdžiams galima priskirti daugiau veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas. TAČIAU, kaip rodo praktika, vegetarų valgiaraštyje trūksta svarbių medžiagų - geležies, cinko, vitamino B12, omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Ir tai tiesa - vegetariška mityba aprūpina organizmą baltymais, bet ne riebalais ir riebalų rūgštimis. Dėl tos priežasties vegetarų kraujyje yra padidėjęs homocisteino lygis, bet sumažėjęs lipoproteinų. Abu šie rodikliai - galimų širdies ligų veiksniai.
Todėl mokslininkai rekomenduoja vegetarams valgį praturtinti vitaminu B12 bei riebiosiomis rūgštimis (pavyzdžiui, graikiniuose riešutuose gausu omega-3). O štai B grupės vitaminų galima rasti jūros produktuose, kiaušiniuose, piene.