Kai beveik viskas gyvenime įpakuojama, pateikiama ir parduodama, tai, regis, mes ir meilę galime nusipirkti. Man regis, kad Valentino dieną žmonės susiskirsto į kelias stovyklas vien dėl to, kad skirtingai suvokia, kas slypi po ta diena.
Romantikai ir optimistai (dažniausia moterys) mato dar vieną progą švęsti, būti „geros nuotaikos", realistai (vyrai) skaičiuoja, kokių malonių tądien galima tikėtis, o prekybininkai įžvelgia galimybę pasipelnyti iš abiejų. Moterims siūloma nustebinti mylimąjį, vyrams - nepamiršti savo mylimosioms parodyti dėmesio. Į meilės „bombų" sąrašą įtraukiamas šokoladas, šampanas, apatinis trikotažas, gėlės, sekso žaisliukai, kosmetika, papuošalai.
Beje, dar yra viena grupė - skeptikų, einančių prieš srovę ir sakančių: mylėk kasdien, o ne TĄ vienintelę dieną metuose. Jie neigia viską - nuo cukrinių širdelių iki viešų bučinių, tačiau tokie personažai yra patys didžiausi slapti romantikai. Jie savo jautrią sielą saugo po cinizmo luobu, o iš tiesų pavydi tiems, kurie moka džiaugtis ir turi ką apkabinti.
Taigi panagrinėkime keletą „šventės" scenarijų ir mąstymo viražų.
Štai įsižeidi, kad vaikinas nepadovanojo pagalvės su užrašu „I Love You", nors jis kasdien liudija meilę mažais darbais - parveža tave namo po darbo, padaro vakarienę, kai esi pavargusi, sutvarko kambarius savaitgaliais. Tačiau nepasakyti „myliu" per Valentiną ir neįteikti mažytės dovanos - tai beveik tas pats, kaip sutikti Kalėdas be eglutės. Viskas įskaičiuota, komplektas turi būti pilnas, tada jausiuosi kaip visos - mylima, nepamiršta, normali. Jausiuosi gerai.
Žinok, ir aš panašiai taip mąsčiau, kai man buvo 22-25 metai. Kad mano laimė priklauso nuo mažų dalelių visumos, nuo komplekto. Ryte - kava, bučinys, vakare - pasimatymas, seksas. Beveik be jokio kitokio scenarijaus, nors troškau, jog ta diena būtų ypatinga.
O kodėl kyla toks noras? Iš kur? Kai gyveni tokiame skubančiame pasaulyje, nebespėji išgyventi mielų akimirkų kasdien, todėl reikia „iš viršaus" numetamos priverstinės dienos - kad sustotum ir paskirtum laiko tam, kurį myli. Nes jei nebūtų tos dienos, tai visos dienos taip ir bėgtų - vienodai, be švenčių, be įspūdžių. O dabar yra ko laukti, kam ruoštis. Jaudulys, nuotaika, staigmenos planavimas... Nors nesusimąstai, jog tokių mažų švenčių galima prisigalvoti patiems - be jokios progos. Tiksliau - kai TAI nutinka, vyksta, ir yra TA proga.
Todėl nutinka paradoksas: tikiesi kažko išskirtinio, unikalaus, netradicinio, kiekviena proga stengiesi pabrėžti savo išskirtinumą, individualumą, o pamosuoja prekybininkai raudona širdele - ir esi pasiryžusi išsilydyti kaip šokoladas fondiu inde.
Kodėl dar vakar sakei, kad komercinės šventės neturi nurodyti žmogui, kaip ir ką švęsti, o šiandien jau plauki su raudona mase? Nes nori išgyventi bendrumo jausmą, nori džiaugtis, nori girtis savo meile. Taip, kaip giriasi žmogeliukai televizoriuje, kad savaitgalį dainavo kartu su Stasiu.
Tuo tarpu nuosaikieji cinikai vengia blizgučių, masinio širdelių antplūdžio - kaip kokios raudoniukės. Eiti prieš mases - tai ne ignoruoti, ne smerkti raudonųjų armijos, bet rengti savo šventes, tačiau ne tuomet, kai prekybos centruose įrėmintos nuolaidos su širdelėmis. Švęsti kasdien savo apsisprendimą gyventi su meile ir meilėje.
O sukomercinta Valentino diena jausmus paverčia preke. Privalai būti karšta, jis privalo būti aistringas. Nusipirkai žmogaus dėmesį vakarui, praleidai naktį, o ryte - juokeliai kaip po pirmos vedybinės nakties (bent jau darbe). Jei nebuvo sekso - anokia čia meilės diena. Tačiau kas yra diena prieš visus metus? Raidė primargintame popieriaus lape. Iš vienos raidės istorijos nesukursi. Tačiau tavo lūkesčių koncentracija skatina griebtis įvairiausių priemonių ir veiksmų, kad priartintum susikurtą jausmą prie realybės. Kad sprogtų bomba.
Seksas - būtinas? Ne, jei jūs abu norėjote saldžiai užmigti vienas kito glėbyje. Jei esate kartu, vadinasi, to sekso buvo, yra ir bus visada, o ne tik Naujųjų metų ar Valentino vakarą. Ramybė ir pastovumo jausmas suformuoja saugumo jausmą, kuris būdingas brandiems santykiams.
Valentino diena - tai prekybininkų siekis įmurkdyti tavo veidą į šokoladą, versti pirkti gėles, apatinius, kvepalus ir bižuterijos dirbinius. Tau siūlo viską, ko paprastą dieną nepirktum, ir tu pasigauni visą tą raudoną saldų mėšlą su privalomomis erotinėmis užuominomis - juk meilės diena, kaip be šito! Prekybininkai siūlo šventę, o tu vykdai vaidmenis, esi uoli įsimylėjėlė. Juk visai nenori atsibusti ryte ir mintyse užsirašyti: 2 vyno taurės, 1 desertas ir 0 pasidulkinimų (atsiprašau už leksiką).
Jei jūsų santykiai geri, jaučiatės laimingi, gyvenantys harmonijoje ir pilnatvėje, tai Valentino diena - lyg prezervatyvas nevaisingam: nei reikia, nei malonu. Valentino dieną sureikšmina tos poros, kurioms tai proga atsiprašyti, įrodyti meilę, sustiprinti santykius ar nubraukti abejones. Kaip vyrai su kvapeliu anksčiau nešdavo tulpes moterims, taip dabar jauni bernužėliai stengiasi įtikti merginoms, nes „jos juk tikisi, jos juk nori".
O aš klausiu, kas mieliau: Valentino dienos rožė ar kiekvieną savaitgalį vyro gaminami pusryčiai? Gali būti, kad dauguma rinksis abu - ir tą, ir tą, ir tai rodo tik moters nepasotinamumą: kai yra gerai, reikia, jog būtų dar geriau.
Tačiau yra porų, kurioms Valentino dienos verktinai reikia. Dėl sureikšminimo, ypatingumo: nepaprasta vakarienė, nepaprasti apatiniai, nepaprastas seksas (oralinis - kaip atlygis; juk jis taip stengėsi). Kitą rytą viskas atrodo tvirčiau, saugiau, patikimiau.
Bet ar iš tiesų? Esate tie patys du žmonės, tik po euforijos nokdauno. Ant stalo mėtosi pusė šokoladinių saldainių dėžutės, į sofos kampą sodini meškiuką su širdute letenėlėse. Tačiau tokius dalykus sureikšmini tuomet, kai santykiuose kažko trūksta. Tada net ir bučinys atrodo ypatingas.
Valentinas? Vaikinai be to tikrai išgyventų. Tačiau ir jiems visuomenė daro spaudimą. „Ką pirksi panai? - Ai, paimsiu saldainių dėžę, bus gerai". Vaikinai žino, kad Valentino diena daugumai panelių - lyg antrasis gimtadienis. Nepasveikinsi - geriausiu atveju pyktis, blogiausiu - skyrybos. Juk dar savaitės pradžioje ji nusidažė plaukus, vakar pasidarė manikiūrą ir nuolat niūniavo linksmą dainelę. Tai žaismingas spaudimas vaikinui, kad mergina kažko tikisi ir laukia. O kokiam vyrui patinka barniai ir nesusipratimai? Geriau būti Nuostabiuoju princu nei sulaukti jos priekaišto - žvilgsnio, ledinės veido išraiškos ar menkutės pastabos „nepadovanojai net gėlės". Jo dovana - apsidraudimas nuo santykių aiškinimosi.
Jo meilės atvirukas su iš karto įrašytu tekstu turėtų sakyti: „Su Valentino diena. Matai, tu man rūpi. Žinau, kad vėliau tu man pačiulpsi". Seksas tiesiog neišvengiamas, nes meilė tvyro ore! Vaikino kokybė bei jausmai vertinami pagal tai, kiek jis pasistengė dėl moters.
O kas bus toliau, po patenkintų seksualinių fantazijų? Kita diena, vasario 15-oji. Niekas nepasikeitė, tik pinigų banko kortelėje mažiau. Valentino diena ypač neigiamai veikia tuos vaikinus, kurie nenusiteikę monogamiškiems santykiams, turi kelias merginas vienu metu. Ta meilės diena spaudžia prisipažinti ir apsispręsti, su kuria simpatija vis dėlto ruošiesi sutikti Valentino dieną. Man yra tekę su vienu liurbiu susitikinėti, kuris smarkiai vėlavo į mūsų Valentino pasimatymą. Turėjome susitikti aštuntą, tačiau jis neatėjo į kavinę. Išėjau, pasivaikščiojau po miestą (klaikiai tais metais pustė), keliskart jam skambinau, neatsiliepė. O paskui jo skambutis mane pasiekė 11 valandą vakaro. Sako: „Atsiprašau, turėjau reikalų. Mane anksčiau pakvietė kita, ji buvo pirmesnė, tai pas ją iš pradžių ir nuėjau...". Kaip gerai, kad jiems negadinau šventės - dabar ji yra jo žmona.
Be to, Valentino diena labai nepatogiai prikiša „teisingą buvimą" poroms, kurios nemėgsta statuso ir gyvena be etikečių „gyvenimo draugė", „sugyventinė", „žmona". Tarsi tos poros turėtų kažką daryti, jei jau yra įsimylėjėliai. Juk anot legendos, šventasis Valentinas slapta tuokdavo įsimylėjėlių poras. Taigi, jei myli, logiška, jog kažkada norėsi tuoktis. Kaip kam tai gali prilygti košmarui. Ypač vaikinui, kuriam mylėti partnerį nebūtinai yra norėti jam įsipareigoti (ir iš jo tikėtis to paties).
Valentino diena - lyg „Refresh" mygtukas kasdieniam intymiam gyvenimui. Suplanuotas viltingas pasimatymas su laiminga pabaiga. Vaikinas, įteikdamas dovaną, padidina savo šansus gauti tą vakarą sekso. Karti tiesa, bet jau taip yra. Ypač jauniems žmonėms.
O kurgi meilė? Jei jūs iš tiesų mylite vienas kitą, esate patenkinti seksualiniu gyvenimu, tai stebinate vienas kitą mažais siurprizais ar darbais kasdien, o ne kartą per metus. Savo šiltus jausmus bei rūpestį mylimuoju galima išreikšti visaip: ryte pagaminant pusryčius, pakviečiant pietų darbo metu ar vakare parnešant mylimą žurnalą.
Rytoj atsibudusi pamąstyk, ar jautiesi labiau mylima nei vakar ir ar pati myli labiau.