Į vakarėlius su kolegomis nusivesti gėda, nes jis visai nemoka elgtis, yra nekalbus, neskaldo jokių bajerių, ne visada supranta anekdotus. O jei ką pasako, tai būtinai gins savo nuomonę ir parodys, kokie kiti durniai. Kartą pasakė pastabą apie „piarščikus", kad visi net žagtelėjo. Jis savo elgesiu visus atstumia.
Jis nėra kvailas, iš tiesų - net labai protingas, tik jam nepatinka tas visuomeninis aktyvus gyvenimas. Dalyvavo keliuose mano darbo vakarėliuose, tačiau jam buvo neįdomu. Su niekuo nerado bendros kalbos.
Kai pas mus ateina draugių, jis tiesiog gyvena savo gyvenimą - sėdi prie kompo, skaito laikraštį. Tačiau į bendrus pokalbius neįsijungia. Tačiau kai būname dviese, jis būna visai kitoks - ir pajuokauja, ir dėmesiu apipila.
Žinokit, man būna dėl jo gėda. Nežinau, ar čia mano problema, ar jo. Kartais nesuvokiu - jei niekina viską, kas man patinka, ar tikrai jis mane myli...
Lina M.
***
Miela, Lina, tokią situaciją dėl draugo, manau, išgyvena ne viena panelė. Du absoliučiai skirtingi žmonės su skirtinga pasaulėžiūra. Bandykim pasikapanoti, kaip yra. Tik atkreipiame dėmesį, jog čia ne patarimai, o tik rekomendacijos bei pasvarstymai pažvelgti į save (ir situaciją) kitaip.
Rašote, kad jis draugijoje nepritampa, o visai kitoks būna tiks su Jumis. Reikėtų išsiaiškinti, ar jis toks visuomet buvo, ar tik draugaujant su jumis. Ar jis mielai eidavo su kitomis merginomis? Kaip elgdavosi? Gali būti, kad jam esate visai iš kitos sferos ir nesupranta Jūsų aplinkos. Tarkim, dirbate viešųjų ryšių specialiste, turite daug renginių, pokalbiai su kolegomis dažniausiai būna apie darbą... Kaip jam į tuos pokalbius įsijungti? O ar būtina?
Kodėl Jums svarbu, kad jis patiktų ir pritaptų? Ar dėl to pakiltų Jūsų vertė, kad štai pačiupote gerą partiją? Ar norite, jog draugės ir kolegos Jus vertintų pagal tai, koks partneris yra šalia?
Draugas nėra Jūsų kolega, jis - Jūsų partneris. Kaip suvokiu iš laiško, nelaikote jo menkesniu už save, netgi įvardinote, kad jis „labai protingas". Tačiau su sąlyga - kai esate dviese. Vadinasi, jis savo vidiniais turtais ir išgyvenimais yra linkęs dalintis tik su Jumis, o kiti jam - svetimi. Greičiausiai tai Jus ir žeidžia - kad negalite pasigirti ir didžiuotis juo, nes jūsų kolegų ar draugių aplinkoje jis neatsiveria, nesužiba.
Kokios galimos tokio jo elgesio priežastys? Jis jus savinasi, jūsų pavydi ir nemato reikalo perlų kiaulėms (jūsų draugams, kolegoms) barstyti. Todėl su Jumis jis ir būna kitoks, nes tik tuo momentu būnate visa jo ir tik jo.
Jei jis su Jumis kitoks, o jo bajeriukai Jūsų kolegų rate yra tokie, kad Jus žeidžia, tai, manyčiau, jau jo bendravimo problemos ir tam tikri kompleksai. Gal jis jaučiasi nieko nepasiekęs, menkavertis, todėl ciniškai kandžiojasi, niekina kitų pasiekimus. Savo elgesiu jis tarsi vaikas trokšta dėmesio, kad visi pastebėtų, koks jis išskirtinis ir unikalus, tačiau tokia elgesio priemonė nepadeda jam sukurti artimų ryšių. Jis ir į Jūsų pastabas apie jo elgesį skaudžiai sureaguos ir viską neigs. Arba atvirkščiai - didžiuosis, nes nebus „su pilka mase", jausis turįs savo išskirtinę nuomonę, kurią būtinai reikia pabrėžti.
Tačiau pati suvokiate, kaip tai atrodo. Įsivaizduokime, kad žmogus atėjęs į „Depeche Mode" gerbėjų klubo vakarėlį pradeda klykti, kad geriau jau Bobby McFerrino visi klausytųsi... Todėl jeigu taip draugas elgiasi, reikėtų apsvarstyti ir variantą - nesivesti jo į darbo renginius - nesigadinsite nuotaikos, nesibaiminsite, kad vėl ko prikalbės. Tik įsidėmėkite, jog toks sprendimas turės ir galimas pasekmes: draugas dar labiau jausis izoliuotas, o Jums grįžus iš vakarėlio, beveik nesinorės jam pasakotis, nes Jūs žinote jo nuomonę.
Jis protingas? Gali būti. Tik štai empatija ir emociniu intelektu nepasižymi, kitaip nesielgtų taip, kad būtų Jums nemalonu. Kai atsivedi žmogų, vadinasi, už jį laiduoji, žinai, kad neprikrės kvailysčių. O iš laiško jaučiu, kad kiekvienas toks vakarėlis Jums - išbandymas, keliantis įtampą, nerimą, stresą.
Kaip padėti? Jei jis atsiveria tik Jums, vadinasi, pasitiki, nori, kad jį priimtumėte ir netgi žino, kad suprasite, kad juo tikite ir pasitikite. Vadinasi, tai gali būti Jums raktas, padėsiantis jam atverti pasaulį, padaryti jį mielesnį. Jei norite būti su juo, turėsite būti kantri ir išmintinga, tačiau jei jo elgesys kartina Jums gyvenimą, nežinau, kaip išsisukti iš šios situacijos. Tikrai nemalonu, kad ir bendras laisvalaikis, tie maži laiko trupinėliai, apkarsta.
Galimi pokalbio orientyrai: išsiaiškinkite, kodėl draugas taip elgiasi. Pasakykite apie savo jausmus: kad kai jis nepagarbiai atsiliepia apie Jūsų kolegas, jų darbo metodus, tai kartu įžeidžia ir Jus, nes esate iš tos pačios smėlio dėžės.
Jei jį pažįstate geriau nei aplinkiniai, stenkitės įtraukti į pokalbius jį pagirdama, paskatindama, pasakydama, kad „štai neseniai mano draugas buvo parodoje ir sužinojo...". Gal būtent to jam reikia - kad didžiuotumėtės juo, jo nesigėdytumėte. Gali būti, kad jis jaučia, jog esate visa galva aukštesnė, o jis Jums neprilygsta.
Turite abu pakalbėti apie savo poreikius. Tikėtina, kad skiriasi jūsų socialumo laipsnis, temperamentas. Jūs aktyvesnė, komunikabilesnė, jam to nereikia, to nesiekia. Nuoširdžiai išdėstykite, ko kiekvienas iš kito tikitės, kaip tai žadate suteikti, nelaužydami savasties. Juk laimė - ne tik būti savimi ir džiaugtis, bet ir praturtinti partnerį, iš jo kai ko pasimokyti. Jei draugas nenusiteikęs tobulėti, atverti jam naują sritį ir kažką sau iš to išspausti, bus nelengva gyventi - turėsite visada jį tempti ir skatinti. Tai gali atsibosti.
Galite pamėginti rengti kamerinius vakarėlius namuose, su keliais kolegomis - gal tada draugas pamažu atsivers, įsitrauks į pokalbius, o nebus vien indų nešiotojas ir vyno pilstytojas. Pajutęs, kad jį vertina, kad jo pasigenda, ir pats norės eiti į vakarėlius.
Geras patarimas: negali pakeisti kito žmogaus, todėl keisk save, tada keisis ir visas pasaulis. Taigi, Lina, patariu Jums keisti požiūrį į draugą, kitaip elgtis.
Būkite sąžininga: jeigu jo nevertinate vien dėl jo išsilavinimo, dėl aprangos ar nemadingos išvaizdos, kodėl apskritai esate su juo? Gal pati jo nemylite? Gal pati save apgaudinėjate? Gal jums svarbūs tie išoriniai statuso požymiai, tik pati sau meluojate? Jei jums vyras reikalingas kaip vizitinė kortelė, vargiai pakeisite savo partnerį - turėsite ieškoti kito.
Tačiau jei prisimintumėte, kodėl jį pamilote, kuo jis patraukė, gal tai būtų atsakymas. Tikėtina, kad pati pavargote nuo išorinio blizgesio, manipuliacijų, visokių „piarų", o tas vyras patraukė savo paprastumu, grynumu, natūralumu. O dabar štai mėginate jį aktyviai tempti į savo pasaulį... Jis nenori jame būti. Ir tai matyti - jis akivaizdžiai demonstruoja panieką.
Todėl galbūt vertėtų daugiau domėtis jo pasauliu, pomėgiais, gyvenimu. Gal santykyje MES draugo yra per mažai, jis jaučiasi užgožtas? Kai imsite daugiau juo domėtis, galite nustebti, jog tikrai šalia savęs turite BRANGENYBĘ. O kai tai žinosite, keisis Jūsų požiūris į draugą, būsite jo sąjungininkė ir partnerė kolegų vakarėlyje, o ne dar viena kolegų nuomonei pritarianti višta ir jis, vienas karys lauke, atplaišėlė, nepritapėlis. Vyrams itin reikia mylimo žmogaus palaikymo, o aš noriu tikėti, kad Jūs galite tai suteikti.
Ne visuomet pritapo didieji genijai ir istorija rodo, kad dar keisčiau jie elgėsi. Netgi pats Steve'as Jobsas. Pažvelkite į mylimąjį kitaip, labiau pažinkite ir tikrai atrasite, už ką jį gerbti ir juo didžiuotis. Tada ir pati pasijusite laiminga - kad atradote nesugadintą grynuolį.
O visuomenė? Jai neprivalote atsiskaityti, kodėl ir su kuo esate laiminga. Ta visuomenė neįsliuoga į jūsų lovą, į jūsų namus pagurkšnoti vyno, nuvalyti langų ar pagyventi Jūsų gyvenimo. Jūsų ABIEJŲ gyvenimo.
Linkiu neprarasti savo stuburo ir padėti jį sutvirtinti savo draugui. Kantrybės ir sėkmės ;)
Su meile,
Liucija
P.S. Jei turite kokių klausimų iš bendravimo sferos, klauskite, rašykite info@5braskes.lt Mėginsime paanalizuoti Jūsų situaciją.