"Sveikos,
neseniai suėjo metai po skyrybų su buvusiu vyru, tačiau iki šiol negaliu sau atleisti, kad jam neprisipažinau buvusi neištikima. Bijau, kad mano uždarumas ir paslapčių laikymas - požymis, jog negaliu turėti nuoširdžių, tikrų santykių. Ir kad esu prakeikta niekad neturėti tvirto ryšio, kad vėl kartosiu tas pačias klaidas ateityje".
Monika
Miela Monika,
mes visos turime paslapčių, kurių neišduotume net geriausiai draugei. Tai nereiškia, jog nesugebate tikrai mylėti, tiesiog kažkuriuo laikotarpiu jūsų santuokoje buvo pasiektas kritinis taškas, kažkas nutiko, jog nebegalėjote būti atvira su savo vyru.
Mūsų patarimas būtų stengtis sakyti tiesą. Tai labai sunku, ypač kai žmonėms nepatinka, ką mes sakome ar jaučiame.
Faktas, kad mums parašėte - įrodymas, kad niekada daugiau nebebūsite neištikima. Jau žinote, koks tai jausmas, supratote, kaip sunku su savimi nešioti paslaptis. Tad belieka išmokti kalbėtis ir būti drąsiai. Nes drąsa - tai raumuo, kuris auga pamažu atsiveriant. Jeigu jį treniruosite, naujuose santykiuose drąsiai ir atvirai išsakysite savo poreikius ir jausmus.
Ar dabar verta grįžti ir pasakyti buvusiam vyrui, kad buvote neištikima? Nemanau, jog tai gera idėja. Užtenka to, kad pati tai žinote. Tai jūsų našta. Neužkraukite jos jam. Jam nuo to nepalengvės, nuo to neišsispręs viskas, dėl ko sugriuvo judviejų santuoka, jis tiks ims jūsų neapkęsti, sunkiau pasitikės moterimis ir galbūt įgis nepilnavertiškumo kompleksą.
O jums, Monika, tereikia išmokti kalbėti tiesą, net pačiai sau - atvira širdimi priimant ir pripažįstant visus dalykus, gerus ir blogus, vykstančius jūsų gyvenime, ir viskas bus puiku!