Pirmiausia, suaugę žmonės ilgai negalvoję galėjo pasakyti, kokių išvaizdos detalių jie norėtų atsikratyti ar jas pakeisti. Viena linksma moteris net išpūtė akis: „O galima tik vieną?“
Nuo mažesnių ausų ir smulkesnio smakro iki platesnių akių... Atsirado visokių norų, kaip būtų galima „pagerinti“ išvaizdą.
Bet vaikai mus nustebino. Šis klausimas jiems pasirodė labai kvailas. Ir jie negalėjo greitai atsakyti, ką būtų galima pakeisti išvaizdoje.
Kai pagaliau mažieji sugalvojo, kokį vieną dalyką pakeistų savo išvaizdoje, atsakymai nustebino išradingumu ir neįtikėtina fantazija. Štai viena mergaitė svajoja ne apie ilgas kojas, o apie... undinėlės uodegą. Mielas berniukas neslepia: jam pravestų ryklio burna, mat su ja galėtų daugiau suvalgyti.
Eksperimentas parodo, kad tam tikru mūsų brandos laikotarpiu pasikeičia žmogaus požiūris į save. Kodėl nustojame mylėti save tokius, kokie esame?