Šykštuolis neįsivaizduoja, kaip galima išsiskirti nors su viena kupiūra. Jis taupo taip, kad net gaili sau ką nors įsigyti. Tokie vyrai amžinai taupo „juodai dienai" ar kokiam nors stambiam pirkiniui, kurio niekada nenusiperka. O „juoda diena" jam būna tik tada, kai tenka pakratyti savo taupyklę.
Tokį atpažinti nesudėtinga - jis niekada nesives tavęs į prabangų restoraną, nepaliks padavėjai arbatpinigių, net ir per šventes mėgins prasisukti tik su menka gėlyte už litą ar du.
Draugės vyras galėtų būti tobulu animacinio personažo Skrudžo Makdako antrininku. Dar jiems draugaujant, jų pasimatymai vykdavo parke ant suolelio su parduotuvėje nupirktais ledais. Galima teigti, jog tai romantiška, bet sumokėti už abi porcijas visada tekdavo jai... Per šventes negaudavo net gėlių, kadangi tai, pasak jo, labai nepraktiškas daiktas. Vėliau, jų draugystę vainikavo draugės netikėtas nėštumas (matyt ir prezervatyvams pagailėjo) ir jiedu iš reikalo susituokė. Jis iki šiol gauna pakankamai gerą atlyginimą, bet reikalauja vakarienių kavinėse ar atostogų sąskaitas dalinti lygiai per pusę.
Draugė, išėjusi be jo pasižmonėti, tarsi pražysta - keliaujame po barus, einame į kiną, nusiperkame drabužių. Ji pripažino - kai vyro nėra šalia, drąsiau atveria piniginę. O su jais abiem leisti laisvalaikį tikrai nėra malonu. Jam visi restoranai, spektakliai, parodos yra per brangūs, todėl nuolat siūlo pasivaikščiojimus parkuose ar pasisėdėjimus namuose. Viskas būtų pateisinama, jei slėgtų sunki finansinė padėtis, bet taip tikrai nėra. Net drabužius nešioja iki visiško nuskurimo, kol žmona naujų nuperka...
Kaip dar atpažinti šykštuolį? Nuėjęs į koncertą, sėdės jame iki pat galo, net jei nepatinka ar nuobodu, arba kavinėje (retas įvykis) užsisakęs maisto, valgys iki paskutinio kąsnio, net jeigu pasisotino nuo pusės porcijos. Juk sumokėti pinigai!
Jei pati esi tokia pat šykšti ir trokšti kuklaus egzistavimo, gali bandyti su tokiu draugauti, bet atmink, kad net labai mylėdamas jis neišleis nei cento dėl tavęs.
Šykštumas, beje, nėra taupumo požymis. Abejoju, kad vyro šykštumą reikėtų laikyti vertybe.
Noras ką nors vertinga pasisavinti, naudotis ir su nieku nieku tuom nesidalinti dažnai vadinamas godumu. Godūs vyrai perka brangius vytintus kumpius ir patys vieni juos sudoroja, rengiasi firminiais drabužiais, geria brangų viskį, bet niekada nepavaišina draugų alaus bokalu. O jei paprašysi cigaretės, tai vos išdrebės... Jie gana panašūs į šykštuolius, bet šioks toks skirtumas yra.
Kadaise teko susitikinėti su goduoliu. Tai nebuvo pats blogiausias variantas, kadangi aš jam buvau labai svarbi ir su manim vienintele jis sutikdavo dalintis. Vieną vakarą, drybsodami priešais televizorių, dorojome labai gardžius belgiškus saldainius, ir staiga kažkas paskambino į duris. Mano eksas puolė slėpti saldainius ir tik tuomet atidarė duris nelauktiems svečiams! Kai patys eidavome pas draugus pasisvečiuoti, jis kimšdavo vaišes pilnais žandais, o mūsų namuose svečiai buvo vaišinami tik arbata. Draugų akyse jausdavausi klaikiai, todėl neapsikentusi mečiau jį.
Švaistūnų (išlaidus) vyrų dosnumui sunku atsispirti - jie tave apipila dovanomis, gėlėmis ir vedasi į prabangiausius restoranus. Tačiau su tokiu vyru gyvenant gali iškilti rimtų sunkumų. Jeigu jis eina į parduotuvę nupirkti duonos, būtinai grįš su pilnu maišu nereikalingų prekių. Išėjęs į barą su draugais, išgėręs sumanys apmokėti bendrą sąskaitą, nusipirkęs mašiną išleis krūvą pinigų jos blizginimui ar tiuningavimui ir taip toliau.
Žinoma, tai nėra blogai, jei visų išleidžiamų pinigų pakanka iki mėnesio galo ir dar lieka, bet dažniausiai jam niekad neužtenka atlyginimo, kad ir kiek jis uždirbtų. Todėl jis kas mėnesį priverstas skolintis, ir nors kartais stengiasi atsidėti pinigų, neištempia ilgiau nei kelias savaites.
Su tokiu vyru sunkiai sutaupysi dideliam pirkiniui, jei jis daug neuždirba. Todėl, nuolat turi riboti jo norą, mėtyti pinigus į kairę ir į dešinę, tam, kad visa finansinė namų ūkio našta nekristų ant tavo pečių.
Švaistūno gyvenimas - kaip sūpuoklės: yra pinigų - gerai, visiems dovanos, siurprizai, skanesni kąsniai ir prabangesnės išvykos; nėra pinigų - irgi gerai, kuklesni pirkiniai, susilaikymas ir gyvenimas viltimi, kad tuoj vėl atsiras pinigų... Paskui pažadas, kad taip neišlaidausi, tačiau... Et.
Patarimas: jei gali rinktis, čiupk švaistūną. Pirma, taupioms moterims dažniausiai nesunkiai pavyksta suvaldyti vyro pomėgį išlaidauti. Be to, potraukis švaistyti pinigus praeina bėgant metams, kaip ir jaunatviniai spuogai. O šykštumas bėgant metams ne tik nepraeina, bet ir dar labiau sustiprėja.
Antra, jei gyveni su švaistūnu, tai iš jo išlaidavimo ir tau pačiai kas nors nuskyla. O nagas net iš kirvio sriubos neišvirs, kreivai žiūrės ir skaičiuos ne tik tavo pinigus, bet ir už širdies griebsis, kai išgirs, kad už suknelę sumokėjai 300 litų.