Kartais gyvenimo tempas, visa ta buities rutina taip blokuoja mūsų sąmonę, kad mes net nepastebime paprastų, tačiau labai svarbių pokyčių.
O juk viskas prasideda nuo smulkmenų. Aklu įsitikinimu bei nuolatiniu tvirtinimu „pas mus viskas gerai", galime praleisti itin reikšmingus ženklus, verčiančius suklusti, kad santykiai ima šlyti. Jei nieko nesiimsime, jie gali ir subyrėti.
Sekso būna vis mažiau
Be abejo, visų žmonių seksualinis apetitas yra skirtingas. Potraukis taip pat priklauso nuo metų laiko, slegiančių problemų, laiko stokos, streso, nuovargio, sveikatos būklės. Menkiausi gyvenimiški dalykai gali priversti jus pamiršti kūniškus malonumus. Tačiau, jei akivaizdžių priežasčių dėl suretėjusių seksualinių santykių su mylimuoju nėra, vertėtų suklusti.
Jei trokštate savo artimo žmogaus, tai metas prisiminti jūsų karštas naktis. Jei vis dėlto jūsų iniciatyva ignoruojama ar pakaušiu jaučiate, kad vis tiek kažkas ne taip santykiuose, vertėtų abiem su vyru atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti
Rutina, monotonija, grafikas, aiškus žinojimas, kaip ir kas bus, suteikia santykiams saugumo, pastovumo, tačiau iš kitos pusės - bukina jausmus, juos žudo.
Turite pagalvokite abu, kaip rasti laiko intymumui, kaip vėl įdomiai leisti laiką vienas kito draugijoje, tačiau abu viską turite daryti natūraliai, palengva, ne dirbtinai. Kitaip pasipils priekaištai „va, aš tai gerinu santykius, o tu niekaip nereaguoji".
Nesirūpinate vienas kitu
Jei jums nesvarbu, kaip mylimasis maitinasi, kaip atrodo, ar tikrinasi sveikatą, kuo užsiima ir apskritai manote, kad jis yra suaugęs žmogus ir gali savimi pasirūpinti, tai čia pirmasis signalas, kuris veda į abejingumą.
Taip, vyras - ne vaikas, o jūs - ne mama jam. Tačiau troškimas rūpintis artimu žmogumi, jo tubulėjimu, augimu bei gerove rodo meilę, o štai jei to nėra, vadinasi, vyras tampa jums neįdomus, jūs tampate jam abejinga. O šitam jausmui nėra vietos laimingoje šeimoje.
Jaučiatės prislėgta
Be santykių su vyru, šiame pasaulyje yra tūkstančiai žmonių bei situacijų, kurios gali jus liūdinti, nervinti ar pasėti nerimo jausmą. Tačiau jei darbe viskas sekasi puikiai, jei niekas jūsų neįžeidė ir netgi nauji bateliai nenutrynė (cha!), o vis tiek jaučiatės prislėgta, nelaiminga (ir jau ilgokai), tai vis dėlto priežastis greičiausiai yra jūsų vyras.
Suprantama, labai sunku pripažinti, kad būtent tas vyras, su kuriuo dabar esate, nedaro jūsų laimingos, kad jums kažko trūksta santykiuose arba apskritai - suvokiate, kad vyras tapo jums svetimas.
Būtent tada, kai prarandamas dvasinis ryšys tarp vyro ir moters, santykiai tampa našta, nemieli. Nenustebkite, jei jums kils minčių apie skyrybas. „Lagaminą kraunu, tyliai iškeliauju"? Tačiau ar tai - išeitis?
Galime pamėginti vėl suartėti, pabandyti suvokti, kad žmonės keičiasi. Gal ir jūs vyrui atrodote kitokia ir elgiatės bei mąstote kitaip nei tada, kai tuokėtės. Jei vis dar norite pažinti vienas kitą ir dovanoti buvimo džiaugsmą, mėginkite kurti, o ne griauti.
Nenorite grįžti namo
Kai vyras nemielas ir svetimas, tai tuoj griūna ir kiti dalykai, kurie šeimoje buvo įprastiniai. Anksčiau skubėdavote namo, kad ilgiau pabūtumėte drauge, kad pasimėgautumėte ramia vakariene, kad rastumėte laiko pasikalbėti, apsikeisti nuomonėmis, dienos atradimais, įžvalgomis. O dabar? Vis dažniau dingstate kur nors su draugėmis arba užsisėdite darbe. „Na, ir kas, valanda šen, valanda ten. Vyras niekur nedings", - taip raminate save.
Taip, pasaulis nesugrius, jei grįšite namo vėliau. Bet esmė kita - tai rodo, kad dingo jūsų noras daugiau laiko leisti šeimoje.
Jūs liovėtės ilgėjusis mylimojo, laukti, kada vėl pasimatysite, džiaugtis laiku, praleistu drauge. Sakysite, kad taip gyvena daugelis porų, kad čia nėra jokios tragedijos. Bet klausimas - ar jaučiasi jos laimingos?
Jaučiate melą ir pati meluojate
Meluojame paprastai dviem atvejais - kad neskaudintume artimojo ir kad palengvintume sau gyvenimą, nes tiesą reikėtų ilgai ir sudėtingai aiškinti. Tačiau abu variantai nežada nieko gero.
Nes jei kartą sumelavote, tai melagysčių vėliau pasipils kaip iš gausybės rago. Meluosite, kad mylite vyrą, o pati neršite pažinčių svetainėse, tvirtinsite, kad ne su draugėmis užtrukote ilgiau, o apsipirkinėjote prekybos centre ir pan.
Tokiu būdu melagystės didėja kaip sniego gniūžtė, besiridenanti nuo kalno, o tas kamuolys vieną dieną gali užgriūti jūsų santuoką ir ją sugriauti. Kai sužinai apie vieną melą, tai atrodo, kad ir visa kita buvo netiesa, o tik iliuzija, apgaulė, vaidyba.
Kas toliau? Dings pasitikėjimas, o su juo - ir sugebėjimas normaliai bendrauti. Jei meluojate, labai gerai pagalvokite, kam to reikia. Gal vis dėlto paprasčiau (nors ir skaudžiau; bet kai meluojate, irgi skaudu) pasakyti teisybę ar gal netgi imtis radikalių priemonių, jei vyras negali jūsų suprasti?
Pūliniui sprogus, žaizdą pagydyti lengviau nei leisti pūliams užkrėsti, tarkim, ranką, kurią vėliau teks amputuoti. Jei manote, kad santykių aiškinimasis, teisybė, atviri pokalbiai juos sugriaus, tai melas yra agonija, jis tik padeda santykius palaikyti, bet ne kurti ir veda tiesiai link griūties. Skaudės bet kokiu atveju, tačiau gal verta išvalyti pūlinį, o ne atiduoti ranką?
Visų šių išvardintų požymių priežastis dažniausia yra ta, kad vyras ir moteris nemoka bendrauti, atvirai kalbėtis, kaip sakoma, dūšią atverti. Taip atsiranda nepasitenkinimas, nutylėjimas, nesupratimas. Pasekmė - bedugnė tarp žmonių, kurie kadaise mylėjo vienas kitą...
Parengta pagal tvnet.lv