Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje keliaujame pasikalbėti su tvarumo entuziaste ir tinklaraščio „Dar Kas Nors“ autore Ieva Vilke, kuri pasidalino tvaraus gyvenimo patarimais, papasakojo kaip sėkmingai galime pradėti kompostuoti atliekas namuose ir atskleidė eksperimento skaičiuojant savo CO2 pėdsaką rezultatus.
Tinklaraštis „Dar Kas Nors“ sukurtas 2018–aisiais metais, Ievos teigimu, šie metai jai buvo pokyčių metai. „Labai norėjau prisidėti prie ko nors, kas man pačiai būtų prasminga. To vedama pradėjau domėtis pasaulinėm ekologinėm krizėm. Man kažkaip visąlaik atrodė, kad klimato kaita yra vienas svarbiausių klausimų, viena didžiausių grėsmių, o aš kažkodėl labai mažai apie tai žinau. Kai pradėjau domėtis ir man nusipiešė tas paveikslas, tarp mano kasdienybės ir tų didelių pasaulinių problemų, tai mane labai įkvėpė ir keisti savo gyvenimo būdą, pradėti gyventi tvariau, apie tai ir rašau savo tinklaraštyje“, – pasakoja Ieva.
Pašnekovės teigimu, tinklaraštis „Dar Kas Nors“ yra apie paprastus veiksmus, kurių kasdien galime imtis, kad gyventume draugiškiau su savo aplinka. Projekto pavadinimas gimė iš klausimo, kurį Ieva užduoda sau ir savo skaitytojams – gal yra dar kas nors, ką šiandien būtų galima padaryti dėl gamtos?
Paklausta, ką jai reiškia tvarumas, Ieva teigia, kad tvaraus gyvenimo konceptas yra ganėtinai paprastas. „Plačiąja prasme man tvarumas tai yra kažkas, ką galima daryti nuolat ir tai darant nekenti nei dabartinėms kartoms, nei ateities kartoms, o kalbant apie asmeninę tokią tvaresnę gyvenseną, tai aš labai mėgstu tiesiog sudėti ją į tris paprastus principus, tai yra mažiau vartoti, vartoti atsakingai ir išmesti mažiau atliekų“, – sako Ieva.
Norintiems pradėti gyventi tvariau, Ieva siūlo kelis paprastus patarimus – pirmiausia, susiformuoti įprotį prieš kažką perkant visuomet savęs paklausti, ar šio daikto mums reikia, visada pagalvoti, galbūt mūsų veiksmams ir pirkiniams yra tvaresnių alternatyvų. Kitas tvaresnio gyvenimo aspektas – išsiugdyti įprotį atidžiau planuoti ir suvartoti visus įsigytus maisto produktus.
„Tam, kad mažiau išmestume maisto, svarbiausia planuoti, eiti į parduotuvę tik su sąrašu, numatyti ką kitą savaitę valgysiu. Taip pat tvarka ir minimalizmas virtuvėje man labai padeda, kad aiškiai matyčiau produktus, tuos kurie greičiausiai suges visą laiką atkeliu į priekį, kad jie man būtų patogiai ir gerai matomi. Na ir užsišaldyti produktų, tai labiausiai padeda. Šaldyti galima praktiškai viską, tik mažai kas tai žino“, – patarimais dalinasi mergina.
Siekiant sumažinti savo sukuriamų atliekų kiekį, Ieva pradėjo kompostuoti namuose ir savo tinklaraštyje dalinasi patarimais, kaip tai gali daryti kiekvienas iš mūsų. „Tai norint pradėti kompostuoti namuose, tiesiog bute, tai yra labai paprasta, užtenka tik tai trijų dalykų – reikia kompostavimo maišo arba dėžės, kai kurie naudoja paprasčiausią kibirą, visai ne kažkokį specialų, reikia šiek tiek žemių ir Kalifornijos sliekų. Svarbu įsigyti būtent Kalifornijos sliekus, nes jų pagalba ir vyksta kompostavimo procesas“, – pasakoja tinklaraščio „Dar Kas Nors“ autorė.
Pasak Ievos, įsigyti specialių sliekų dabar yra labai paprasta, juos galima užsisakyti internetu ir siuntą į namus pristatys kurjeris. Visą kitą pasigaminti patiems yra išties nesudėtinga. „Tai turėtų būti arba maišas arba kibiras, kuris turėtų nutekėjimą kažkokį į apačią, kad viskas kvėpuotų. Na ir tada tiesiog sumaišome visus ingredientus – žemes, sliekus, įdedam šiek tiek atliekų ir truputėlį prižiūrime visą laiką. Prižiūrime, kad nebūtų per drėgna arba per sausa sliekams ir įdedame nuolat maisto atliekų. Sliekai labai ėdrūs, jie suėda per dieną puse savo kūno svorio, tai jiems reikia visą laiką papildyti atliekų. Sakykime, jeigu 0,5kg sliekų turite, tai kasdien po 250g atliekų reikėtų įdėti. Bet šiaip aš tik taip juokauju, nes kiekvieną dieną nebūtinai, aš kartais įdedu tik tai kartą per savaitę didesnį kiekį ir jie ten kuo ramiausiai žino, ką jiems reikia daryti“, – pasakoja mergina.
Siekiant, kad kompostas sėkmingai veiktų, Ieva rekomenduoja į jį dėti tik augalinės kilmės atliekas, nemesti gyvulines kilmės, aštresnių ir rūgštesnių produktų, tokių kaip mėsa, česnakai, citrinos. Tuo tarpu saldesnės atliekos sliekams išties patinka, ypatingai bananų žievės.
Ievos teigimu, siekiant, kad kompostas veiktų sėkmingiau, galima į jį retkarčiais įmesti ir kartono atliekų, tačiau tai nėra būtina. Svarbiausia, kad didžiąją dalį komposto užpildytų žemės – jos turėtų sudaryti apie 70 proc. viso komposto.
Daugelis nerimauja, jog turint kompostą, namuose gali atsirasti maistinių musyčių, tačiau Ieva nuramina. „Nutinka musytės, bet tai nėra tokia didelė bėda. Tada reikia žiūrėti kas ne taip, galima truputėlį pasausinti žemę, daugiau atliekas užkasti, po gilesniu sluoksniu, kad tokių na paviršiuj nebūtų šlapių, šviežių atliekų. Viskas turi būti 2–3 cm po žeme, na ir viskas, o daugiau reikėtų ir namuose tada žiūrėti, kad kol yra muselių virtuvėje nepalikti ko nors neišplauto ar kažkokių vaisių neuždengtų ant stalo ir jos tada labai greitai išnyksta“, – pataria pašnekovė. Ieva taip pat siūlo kompostą laikyti namuose, viduje, o ne balkone, nes kompostui nuolat reikia apie +20°C temperatūros, o laikant kompostą balkone jį gali užpulti skruzdėlės.
Gyvenimas tvariau Ievai šiuo metu nėra paprastas, nes ji neseniai tapo mama. Pasak pašnekovės, namuose atsiradus naujagimiui, tvarumas tapo mažesniu prioritetu. „Gimus vaikui įsitikinau dar kartą, kad tvariam gyvenimui labai svarbu yra balansas. Galbūt ne kiekvienas tavo sprendimas turi būti 100 proc. ekologiškas, tvarus, reikia žiūrėti, kad tai būtų patogu. Man naujagimio atėjimas į šeimą tai buvo toks iššūkių metas ir tvarumas tuomet atsidūrė antrame plane. Bet apskritai nuo tvarių savo įpročių tikrai nenusisukau ir jau ruošdamasi vaikeliui domėjausi, ko tikrai būtinai reikės, kad neprisipirkti per daug. Mūsų visas naujagimio kraitelis yra beveik 80 proc. iš antrų rankų, tai manau, kad tai yra labai toks gražus dalinimosi, žiedinės ekonomikos pavyzdys ir labai skatinčiau ir kitus būsimus tėvus atkreipti dėmesį, gal nebūtinai vaikam reikia visko paties naujausio ir gražiausio, vaikeliui svarbiausia reikia mūsų meilės“, – pasakoja Ieva.
Siekdama sužinoti savo veiksmų įtaką planetai, Ieva pasiryžo iššūkiui ir savaitę laiko skaičiavo savo CO2 pėdsaką. Eksperimento metu tinklaraštininkė išsiaiškino, kad jos CO2 pėdsakas vis tiek yra ganėtinai didelis. „Mano rezultatas yra 100kg CO2 per savaitę, tik gaila, kad aš nepasimatavau prieš ekologinės gyvensenos pradžią. 100 kg yra gal šiek tiek mažiau nei vidutiniškai, bet vis tiek dar per daug, mes turėtume dar bent dvigubai mažiau sukurti CO2. Kas mane labai nustebino, kad 2/3 mano CO2 pėdsako sudaro maistas, nes tą savaitę aš ir picą valgiau ir važiavau į Trakų rajoną pasivaikščioti iš Vilniaus. Tai iš esmės ta pica turėjo didesnį pėdsaką negu suvažinėti iki Trakų automobiliu“, – stebisi mergina.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
