aA
Šylant orams, ne vienas miesto gyventojas pasvajoja apie dieną sode ar gamtos apsuptyje. Naujausios laidos „Išpakuota“ pašnekovės Laura ir Beatričė, supratusios gamtos svarbą miestų gyventojams, įkūrė „Idėjų Lysvę“ – bendruomenės daržą Pilaitėje, kuriame rajono gyventojai gali susitikti, auginti drauge vaisius ir daržoves, organizuoti tvarius renginius ir plėsti aplinkosaugos edukaciją savo rajone. Pokalbio metu pašnekovės atskleidė erdvių aktyvavimo miestuose ir vietokūros svarbą ir bendruomenės sodų reikšmę tvariam miestų vystymui.

Pasak pašnekovių Lauros Petruškės ir Beatričės Umbrasaitės, bendruomeninis daržas „Idėjų Lysvė“ įkurtas prieš dvejus metus, o pačią vietą merginos apibūdina kaip atvirą, laisvu principu veikiančią erdvę, kurioje kiekvienas gali eksperimentuoti, kurti ar tiesiog auginti maistą. Idėja kurti tokio tipo projektą nebuvo visiškai spontaniška, nes tiek Laura, tiek Beatričė jau studijų metais domėjosi erdvių aktyvavimo, bendruomenės sutelkimo ir kūrybiškos vietokūros temomis.

„Aš pati baigiau studijas užsienyje, Glazge, ir po dešimties metų emigracijos grįžau į Lietuvą. Vysčiau panašius projektus Glazge ir vienas iš jų irgi buvo labai panašiu principu paremtas – mes susiradom apleistą sklypą Glazgo mieste, gavome leidimą iš savivaldybės ir kartu bandėm per bendruomenės įtrauktį tą vietą aktyvuoti, to komponentas irgi buvo bendruomenės daržas, bet taip ir kūrybinės dirbtuvės. Grįžus į Lietuvą pasirinkau gyventi Pilaitėj, tai yra mano gimtoji vieta.

Sutikau bendramintę Beatričę, su kuria išsikalbėjome, kad kažko čia tokio trūksta, kas įveiklintų bendruomenę ir aktyvuotų vietą. Taip sutapo, kad kaip tik miesto daržų konceptas tą vasarą buvo ant bangos ir tiesiog nusprendėme, kad pabandysime gauti finansavimą šitai idėjai ir labai greitai viskas užsisuko. Per tuos metus, bendradarbiaujant su savivaldybe, padėjome paruošti miesto daržininkystės aprašymą, kur išsakyta, kaip galima gauti tą žemę, viskas po truputį juda ta linkme, kuria mes ir norėtume, kad viskas judėtų“, – pasakoja viena iš „Idėjų Lysvės“ įkūrėjų Laura Petruškė.

Laurą bendruomenės daržo idėja patraukė dėl savo potencialo aktyvinti erdvę ir sutelkti bendruomenę Pilaitėje, tuo tarpu Beatričę ši idėja sužavėjo dėl savo kūrybinės vietokūros galimybių.

„Kaip Laura minėjo, mes susitikom ir labai sutapo mūsų interesai. Aš magistrą studijavau dailės akademijoje ir tuo metu dėstytoja pristatė man kūrybiškos vietokūros konceptą ir aš apie tai parašiau visą magistro darbą, tyrinėjau Vilniuje buvusio kūrybiškos vietokūros iniciatyvų praeitį, kaip yra tai valdoma, ir panašiai. Miesto daržininkystę galime laikyti kaip vieną iš kūrybiškos vietokūros priemonių, tai yra vietų aktyvavimas, bendruomenių telkimas per kūrybines priemones. Mes su Laura pasirinkome bendruomenės daržą ir džiaugiamės, kad jis prigijo“, – pasakoja Beatričė.

Pašnekovių teigimu, bendruomeninių daržų populiarumas Lietuvoje sparčiai auga, o Vilniuje „Idėjų Lysvė“ nėra vienintelis bendruomenės daržas. Pašnekovės taip pat išskyrė Antakalnio ir Užupio bendruomenių daržus, Gėlių parko bendruomenę. Beatričė pasakoja, jog nusprendus kurti „Idėjų Lysvę“, teko pasikonsultuoti su kitais bendruomeninių daržų įkūrėjais, o šie jas perspėjo iš anksto nusiteikti, jog bus nelengva.

„Prieš pradedant šitą daržą mes ėjome pas Antakalnio daržininkus ir kalbėjome su Miesto Laboratorijos įkūrėjais apie tai ką jie daro, kaip jie pradėjo. Ir man labai prisimenu patiko, kad jos saldžiai nenupasakojo to daržo, kad čia bus labai smagu. Jos sakė „bus labai sunku, pasiruoškit, bet palaikom jus“, tai tas patiko, kad buvo jos tokios tikros“, – prisimena Beatričė.

Kolegos iš tiesų buvo teisūs, nes iš pažiūros paprastą ir geranorišką idėją nebuvo taip paprasta įgyvendinti. „Pirmas iššūkis buvo, kad gavome finansavimą tiesiog rugpjūčio pabaigoje. Realiai, tarsi dabar yra skatinama tokio tipo projektai, bet nėra pritaikyta sistema, kad iš tikrųjų jie sklandžiai vyktų. Tai gavome finansavimą rugpjūčio mėnesį, praktiškai rugsėjo mėnesį galėjome vykdyti pirmąją veiklą. Kitas iššūkis buvo pritraukti tuos žmones, ir vis dar yra. Daržas buvo pradėtas daryti rugsėjį, per žiemą stovėjo tuščias, žmonės nelabai žinojo kaip čia kas yra ir pagrindinius dalykus mes pačios pasodinom“, – pasakoja Laura.

Pašnekovių teigimu, bendruomenės sunku suprasti konceptą, kad daržas priklauso visiems ir visi gali jame auginti, sodinti, skintis užaugusias daržoves. Juntamas gyventojų susvetimėjimas stabdė sėkmingą projekto sklaidą. Tačiau merginos atrado išeitį – šiais metais „Idėjų Lysvė“ pasiūlė kiekvienam turėti asmeninę savo lysvę, tuomet norinčių darbuotis darže atsirado daugiau. Nepaisant to, Laura teigia, jog žinutė apie bendruomeninę atvirą erdvę sunkiai pasiekia žmonių ausis.

„Mes pastebėjom, kad ta žinutė labai ilgai keliauja ir atrodo, kad ir nemažai to viešumo yra, tačiau tiesiog reikia laiko ir reikia pastoviai būti čia, kad žmonės matytų, kas čia vyksta. Nes žmonės linkę ateiti, pašnekėti, sužinoti kas čia vyksta. Tai daug darbo reikalaujantis dalykas, nes tu turi daug laiko skirti šitam procesui,“ – teigia Laura.

Vienas iš didžiausių iššūkių ir pašnekovių pastebimų visuomenės problemų – visiškas gyventojų susvetimėjimas, trukdantis kurti bendruomenės erdves ir skatinti kūrybinę vietokūrą.

„Mes pastebėjome, kad ypač miegamuosiuose rajonuose, yra tikrai labai didelis susvetimėjimas. Žmonės nepažįsta dabar jau ir kaimynų savo. Idealiu atveju norėtume, kad žmonės nebijotų ir aktyvuotų erdvę priešais savo langus, bet dėl tam tikrų priežasčių tai yra kaip ir neįmanoma, tarsi kertasi konceptai. Dabar Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad galima sodinti medžius, bet kiek mes šnekėjom su bendruomenės nariais ir sakome, o jeigu dabar savo kieme ar pradėtumėt daryti pakeltas lysves, sako „Ne, labai keistai jausčiausi. Žiūrėtų į mane, gal čia negalima.“ Tai reiškia, kad trūksta komunikacijos bendros, tiek iš seniūnijų, tiek iš bendrijos, kad kviestų žmones tai daryti. Tai labai svarbu, kad žmogus jaustųsi patogiai savo erdvėje, nes dabar standartinis žmogus nori turėti darbą ir nori turėti savo sodą, nors realiai jis tai turi priešais savo langus, bet niekas to neišnaudoja, tos erdvės potencialo“, – dalinasi mintimis „Idėjų Lysvės“ įkūrėja Laura.

Beatričės teigimu, siekiant sėkmingai decentralizuoti miesto kultūrines erdves ir įgalinti vietokūros procesus, svarbu, jog kiekviename rajone gyventojai jaustųsi laimingai ir saugiai.

„Aš norėčiau, kad kiekvieno gyvenamojo rajono kaimynystėje būtų tiems žmonėms erdvės artimos ir jie sietų save su ta vieta. Tai reiškia, kad nebūtų kažkokių neigiamų konotacijų, nenoro pasakyti, kad aš kažkur gyvenu, bet jie galėtų jaustis kaip namuose ir jiems ten būtų jauku ir gera gyventi. Tai reiškia, kad saugu – aš pažįstu savo kaimynus, aš jais pasitikiu, mes galbūt kartu kažkokį projektą įgyvendinam, ar savo kūrybines idėjas. Kiekvienas esam užsiėmę savo gyvenime ir galbūt sunku yra rasti laiko savo kieme kažką daryti, kai turiu vaikus auginti ar verslą turiu. Man atrodo, kad galbūt galėtų būti organizacijos, kurios padėtų bendruomenėms kalbėtis, geriau pažinti erdvės vystymo principus, geriau susikalbėt su architektais, kurie ateina ir siūlo naujus projektus,“ – pasakoja Beatričė.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val., Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.4286

Tinklaraščio „Dar Kas Nors“ autorė Ieva Vilkė: tvarumui svarbus lėtas gyvenimo būdas (9)

Daugeliui iš mūsų jau ne kartą girdėtas terminas „gyvenimas be atliekų“ (angl. zero waste)....

Lauko mokyklos vadovas Tautvydas Kazlauskas: vaikų ugdymas po atviru dangumi yra labai svarbus

Kalbėdami apie jaunąją kartą, daugelis susirūpina, kad moksleiviams tenka daug laiko praleisti...

Ornitologas Gediminas Petkus: balandžiai atskiria tapybos stilius, o varnos įsimena net žmonių eiseną (1)

Paukščiai – neišskiriama mūsų bioįvairovės dalis, tačiau kiek iš tiesų apie juos žinome?...

Tvarumo idėjos persikelia į festivalius: Lietuvoje organizuojamas „Zero Waste Fest“ siekia sukurti kuo mažiau taršos (12)

Vasarai įsibėgėjus, visi skubame planuoti savo savaitgalius pajūryje, miške, o kiti jau kraunasi...

Neries regioniniame parke rastas Europoje itin retas naktinis drugys: Lietuvoje dar nebuvo užfiksuotas (8)

Gamtininkai atrado, kad Neries regioniniame parke gyvena Europos retenybė – mokslui dar naujas ir...

Top naujienos

Kasčiūnas: incidentas prie Rūdninkų poligono primena provokaciją (381)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad...

Tomaševskis: LLRA neorganizavo protesto akcijos Rūdninkuose, tai – provokacija (369)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga neorganizavo protesto akcijos...

Žmonės nuo kelio prie Rūdninkų poligono nustumti jėga, neramumus malšino riaušių policija policija sulaikė 8 asmenis, įvyko dar vienas pareigūnų ir protestuotojų susirėmimas (1805)

Policijos pareigūnai pirmadienį jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie...

Netikėtas posūkis už Atlanto: „Grizzlies“ išmainė Joną Valančiūną (53)

ESPN žurnalistas Adrienas Wojnarowskis skelbia, kad Memfio „ Grizzlies “ klubas nusprendė...

Darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, bet vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi nepastebimi: trūksta stažo pensijai (204)

Darbdaviai skundžiasi, kad negali rasti darbuotojų. Profsąjungos atkerta, kad vyresnio amžiaus...

Tropinė oro masė pasitrauks su trenksmu (1)

Šiandien per Lietuvą slinks aktyvus, kontrastingas šaltasis atmosferos frontas, pamažu...

Eglė su šeima iš Vilniaus išsikraustė į kaimą: dabar trijų vaikų mama augina tai, ko nerasi jokiame turguje ar prekybos centre (29)

Kol vieni ieško egzotikos už tūkstančio kilometrų, kiti ją „augina“ patys savo darže. Eglė...

Atlikėjas Paulius Bagdanavičius su žmona Lina dukroms surengė krikštynų šventę: vyresnėlė pati išsirinko sau krikštatėvius (21)

Grupės „El Fuego“ narys Paulius Bagdanavičius su žmona Lina Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir...