aA
Baltijos jūra yra vienas didžiausių Lietuvos turtų, tačiau realybė liūdna – mūsų krantus skalaujanti jūra yra laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Naujausioje laidos Išpakuota serijoje svečiuojamės Lietuvos jūrų muziejuje ir kalbamės su jo direktore Olga Žaliene bei jo biologu Remigijumi Dailide apie muziejaus vykdomą aplinkosauginę veiklą ir opiausias Baltijos jūros ekologines problemas.

Kovoja su Baltijos jūros tarša

Pokalbiui su Lietuvos jūrų muziejaus direktore prisėdame prie senosios Klaipėdos perkėlos. Nuolat plaukiančių laivų fone kalbamės apie muziejaus istoriją, Baltijos jūrą ir opiausias uostamiesčio problemas, kurias bando spręsti muziejus. Pasak jo direktorės Olgos Žalienės, jūrų muziejus yra dvilypis. Jo veikla apima tiek laivybos istoriją, tiek jūros gamtą.

„Muziejuje dirba gausus būrys biologų, ichtiologų, kurie specializuojasi žuvų priežiūroje. Dalis biologų prižiūri jūrų žinduolius ir jūrų paukščius: tai pingvinai, ruoniai, jūrų liūtai, delfinai. Taip pat yra gausus būrys istorikų, kurie kaupia ir saugo medžiagą, kurią galima rasti apie Lietuvos laivybos istoriją. Taip pat mūsų interesų lauke atsiduria ir pasaulinė laivybos istorija“, – pasakoja direktorė.

Olgos Žalienės teigimu, nereikėtų galvoti, kad Baltijos jūrą teršia tik didelės įmonės. Prie mūsų krantus skalaujančios jūros taršos prisidedame kiekvienas iš mūsų, net jei gyvename toli nuo uostamiesčio. „Kiekvienas iš mūsų irgi daro labai reikšmingą įtaką jūros gerovei. Ką mes paliekame prie jūros ir ką paliekame pačioje jūroje. Ir ne tik tai, ką mes darome prie jūros, bet ir tai, ką mes darome žemyne. Per upes ir gruntinius vandenis į jūrą atkeliauja didžiulė tarša. Jeigu jūs gyvenate 300 km nuo jūros, tai nereiškia, kad esate labai draugiškas jai“, – teigia Olga Žalienė.

Siekiant šviesti visuomenę apie Baltijos jūros taršą, muziejus, kartu su Klaipėdos miestu, paruošė menines instaliacijas, kurios analizuoja distopinę jūros ateitį – čia vandenyje plaukioja ne mums įprastos žuvys, bet ruonis padangarus, menkė celofanus ar žuvis krapštukedija, kurios spygliai sudaryti iš jūroje besimėtančių vienkartinių ausų krapštukų. Pasak muziejaus direktorės, taip muziejus siekia ekologines problemas pateikti menine kalba ir pritraukti daugiau žmonių į aplinkosauginį diskursą.

„Tai turi žymiai didesnį poveikį nei kažkokie sausi moksliniai straipsniai. Jie reikalingi būtinai tam, kad pagrįstume, nes skeptikų yra labai daug, o remtis reikia mokslininkų išvadomis, bet jas reikia ištransliuoti suprantama kalba“, – pasakoja Olga Žalienė.

Viena svarbiausių muziejaus veiklų – jūros bioįvairovės saugojimas. Daugelis mūsų žino, kad muziejus kasmet išgelbėja, slaugo ir atgal į laisvę paleidžia ne vieną sužeistą ruonį. Šiemet muziejus išgelbėjo 16 sužeistų ruonių, o už sėkmę gelbėjant gyvūnus muziejaus direktorė dėkoja gyventojams, kurie nelieka abejingi ir radę sužeistą gyvūną skambina muziejui.

Ateityje muziejus galės išgelbėti dar daugiau gyvūnų, nes šiuo metu yra statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Kopgalyje. „Planas toks, kad kovo, balandžio mėnesį vėliausiai, 2022–aisias metais, mes turėtume jį atidaryti. Tai bus didžiulis centras, mes ten ne tik ruonius slaugysime, bet ir edukuosime visuomenę, vaikus. Bus erdvės, skirtos kalbėti apie būtinybę saugoti gamtą, konkrečiai Baltijos jūros gyvūnus, apie tai, kas daro įtaką jų bendruomenės augimui ar mažėjimui. Tai bus ir viešai prieinamas centras ir, žinoma, bus erdvės tik specialistams, tik biologams“, – gyvūnų reabilitacijos centro vizija dalinasi Olga Žalienė.

Tikrai nėra švari

Lietuvos jūrų muziejuje jau ne pirmą dešimtį metų dirbantis biologas Remigijus Dailidė teigia, kad Baltijos jūros užterštumą pirmiausia nulemia jos uždarumas, tačiau neišvengiamai įtaką daro ir žmonių veikla.

„Dėl savo pačios geografinės padėties ji tikrai nėra pati švariausia. Kiek milijonų žmonių prie tos jūros gyvena. Visi pramoniniai vandenys nuleidžiami, kažkiek apvalyti, pakliūna į Baltijos jūrą. Na, susidaro tikrai tas įvaizdis. Ir pagal faktą ji nėra švari“, – teigia biologas Remigijus Dailidė.

Kaip pagrindinius Baltijos jūros teršėjus biologas išskiria pramonę ir žmonių sukuriamą asmeninę taršą. „Įmonės, kurios neturi uždaro vandens ciklo, išleižia, sakykime, apvalytą vandenį, tačiau chemines medžiagas iš vandens sunku išimti. Didžiąją dalį taršos sudaro buitinės nuotekos, ką padaro žmogus konkrečiai į tualetą, per skalbimo mašinas, plaunant rankas. Viskas nukeliauja į Baltijos jūrą.“

Paklausus, kodėl nuotekos prieš patekdamos į Baltijos jūrą nėra išvalomas specialiais filtrais, biologas teigia, kad filtrų, pajėgių išvalyti viską, mes neturime.

„Cheminių medžiagų išėmimo iš vandens nėra. Cheminės medžiagos visos, grubiai kalbant, kad būtų galima suprasti paprastiems žmonėms, dėliojasi į medžiagas, kurios ištirpsta ir jas įsisavina gamta, ir yra medžiagos, kurių neįsisavina gamta, kurios nusėda dumble bei organizmuose ir jie numiršta. Labai stengiamasi atsisakyti tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, azotinių, fosforo, tos medžiagos ištirpusios provokuoja dumblų žydėjimą, to pasekoje sumažėja deguonies kiekis ir žuvims būna blogai. Įstatymai ir tos pastangos, kurias deda Europos Sąjunga (ES), duoda vaisius. Na, mūsų kaimynė Rusija truputį į tai žiūri per pirštus, ignoruoja, iš jos pagrindiniai teršalai dabar eina nekontroliuojami, o ES stengiasi kontroliuoti“, – pasakoja muziejaus biologas.

Naikina gamtą

Tačiau Baltijos jūrą kamuoja ne tik cheminė tarša, Remigijus Dailidė teigia, jos didžiulę žalą padaro ir perteklinė žvejyba bei neracionalūs žvejybos įstatymai: „Žuvies gaudymas pasaulyje, aš nekalbu apie Baltijos jūrą, didžiąją dalimi yra nelegalus. Jeigu pasidomėti apie žvejybą pasaulyje, tai ištisos valstybės užsiima brakonieriavimu. Visa laimė, kad mes Baltijoj to iki galo neturime, tačiau problema yra susijusi su tuo, kad nėra normalios apskaitos. Labai sudėtinga suskaičiuoti, kiek žvejai pagauna žuvies, ir mokslininkai neturi tikslių metodikų, kurios galėtų įvertinti populiaciją, kiek mes galėtume jų išgaudyti. Dažniausiai skaičiai mokslininkų pusėje vieni, o žvejų – kiti. Tačiau aš jums pasakysiu pavyzdį, Lietuvos pramoniniams žvejams, kurie gaudo menkes, nuo 2010–ųjų nepavykdo pagauti visos kvotos, kas leidžiama. Kasmet vis mažiau ir mažiau pagaudavo. Žinoma, jie randa pasiaiškinimų – tai vėjuotos dienos, tai dar kas nors. Iš tikro tai fiziškai žuvies yra sumažėję, galiausiai priėjome prie to, kad prieš kelis metus rytinėj Baltijoj buvo išvis uždrausta menkių žvejyba. Tai tas ėmimas jis negali būti begalinis.“

Nors šiuo metu menkės yra vienintelės žuvys, kurių žvejoti negalima, egzistuoja ir daugiau žuvų, kurioms gresia išnykimas.

„Menkių vienintelių negalima žvejoti, lašišas gaudyti galima, bet tam tikrą kiekį. Bet yra daug žuvų, kurios pramoniškai neturi didelės reikšmės, jas gaudo vietiniai žvejai pakrantėje, tačiau tų žuvų yra tiek sumažėję, kad jų populiacijai labai ryškiai gresia išnykimas. Pavyzdys yra perpelė – tokia labai įdomi žuvis, ji tokia silkės didžioji sesuo, kaip mes juokaujam. Jos buvo tarybiniais laikais visiškai išnykusios, tai greičiausiai buvo cheminio užterštumo pasėkmė, bet apie 2007–uosius metus jų labai daug atsirado ir užteko ketverių metų, kad jas išgaudytų. Per ketverius metus! Nes ji atplaukia neršti pavasarį. Tiesiai į nerštavietes yra statomi tinklai. Jeigu starkis neršia balandžio mėnesį, kovo mėnesį mes jį galim gaudyti, o tuo metu patelės susiburia į didžiulius būrius ir, kaip šio pavasario pavyzdys rodo, keturi žvejai pagauna daug tonų patelių, kurios didžiuliais pilvais. Jos būtų išneršusius ir būtų davusios milijonus lervučių starkiukų. Tai tos neteisingos ir keistos Lietuvoj pramoninės žvejybos taisyklės tikrai leidžia naikint gamtą“, – pasakoja biologas.

Siekiant spręsti šią problemą, Remigijus Dailidė siūlo apriboti pramoninę žvejybą ir kartu vystyti biotechnologijas, kurios leidžia specialiuose tvenkiniuose ir talpose auginti starkius bei kitas žuvis. Taip gyventojai toliau galėtų valgyti žuvį, tačiau nenaikintų Baltijos jūros bioįvairovės.

Kenkia šylantis klimatas

Galiausiai, žalą Baltijos jūrai daro ir šylantis klimatas. Pastaruoju metu Baltijos jūros temperatūra lygiuojasi su Viduržemio jūros, o tokios anomalijos kenkia visai jos bioįvairovei.

„Kai nusistovi tokios karštos dienos kaip buvo šią vasarą ir kai nėra vėjo, tai paviršiniuose Baltijos jūros vandenyse susidaro aukšta temperatūra, šitoj vietoj jau įtaka yra didelė. Na, pasakykite datą, kada paskutinį kartą buvo 24°C Baltijos jūroje? Tai yra, nesumeluosiu, Viduržemio jūros, kur mes važiuojam poilsiauti, temperatūra. Tai yra kurortinių zonų temperatūra. Baltija niekada nebuvo tokia šilta ir mūsų žuvys, jos nėra šiltamėgės, todėl jos traukia kur šalčiau, traukia į didesnius gylius. Tačiau ta vandens masė gali šilti vis labiau ir labiau, žuvis gali nebeturėti kur pasitraukti, ypač tos, kur pakrantėj gyvena. Kai temperatūra per didelė, žuvys nustoja maitintis, automtiškai jos pasilpsta, judėjimas išlieka pakankamai aktyvus. Tada jau ligos bakterinės, virusinės puola ir atsiranda kritimai, kurių mes negalim paaiškinti.“

Nepaisant įvairiausių Baltijos jūros grėsmių, biologas į Baltijos ateitį žvelgia optimistiškai.

„Aš žiūrėčiau labai progresyviai ir optimistiškai, vis dėlto, atmetus nedraugiškas šalis, ES tikrai sugeba susitarti, žmonės yra išprusę ekologiniais klausimais. Kuo toliau tuo labiau susitarsime. Jeigu pažiūrėsime į Lietuvos istoriją su visais valymo įrenginiais nuo mūsų nepriklausomybės pradžios, mes labai toli pažengėm.“

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.8000

Itin stiprus žemės drebėjimas Australijoje gąsdino paukščius: užfiksuota, kaip sakalas keleivis palieka lizdą

Trečiadienį, rugsėjo 22 d., Melburne susuktame lizde ant kiaušinių tupėjęs sakalas keleivis...

Ekologišką ūkį Lietuvoje įkūręs danas Niels Peter Pretzmann: žmonės valgo karo metais sukurtą chemiją (18)

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje svečiuojasi danų verslininkas, restorano „Senatorių...

Projekto „Po Bangom“ įkūrėjos: ne plastiko tarša yra pagrindinė vandenynų problema (10)

Vienas svarbiausių mūsų ekosistemos elementų yra vandenynai . Deja, pasaulio krantus skalaujantis...

Išlaisvinta Ukrainos restorane kalinta rudoji meška: gyvens rezervate

Rudoji meška Marta, visą gyvenimą praleidusi nelaisvėje – iš pradžių vaidino cirke, paskui...

Baltijos jūra – tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje: įtaką jai darome net būdami už šimtų kilometrų (11)

Baltijos jūra yra vienas didžiausių Lietuvos turtų, tačiau realybė liūdna – mūsų krantus...

Top naujienos

Provokacijos iš Baltarusijos darosi vis įžūlesnės: tai buvo pirmas kartais, kai neteisėtas migrantas taip elgėsi (234)

Neteisėtai į Lietuvą mėginančių patekti migrantų skaičius pastaruoju metu sumažėjęs,...

Daugėjant ženklų dėl naujo karantino jau dabar neabejoja: pokyčių bus, dabartinės taisyklės griežtės įvertino galimus pokyčius dėl kaukių (205)

Dar vieno karantino bent jau kol kas nebus. Premjerei Ingridai Šimonytei užsiminus apie siūlymus...

Šalies reanimacijose dėl COVID-19 gydomi keli mažamečiai: grėsminga komplikacija gali atsirasti net po 4–5 savaičių (399)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį pranešė, kad Vilniuje, ligoninės...

Praeityje skandalingo veikėjo karjeroje – neįtikėtinas šuolis: be medicininio išsilavinimo gavo aukščiausias pareigas ligoninėje Malinauskas: tai visiškas absurdas (570)

Paaiškėjus apie kontroversiškai vertinamo Juliaus Pankos naujas pareigas Kupiškio ligoninėje,...

Policija įminė atokioje vietovėje rastos ir nieko nepamenančios moters mįslę jos kurtus papuošalus pirko Holivudo žvaigždės (25)

Nustatyta Kroatijai priklausančioje saloje rastos moters tapatybė. Išgelbėtoji nesugebėjo...

Šarūnas Meškys | D+

Ugnikalnio išsiveržimas Kanaruose prikėlė prieš 20 metų paskelbtą Ameriką nušluosiančio megacunamio scenarijų: mokslininkai pateikė naują versiją (4)

Iki šiol Cumbre Vieja ugnikalnis La Palmos saloje Kanaruose paskutinį kartą buvo išsiveržęs...

Tarnybos jau perspėja: situacija naktį bus labai sudėtinga, dalyje Lietuvos – galingas vėjas ir lietus (8)

Kaip praneša meteo.lt, Klaipėdoje (24 m. aukštyje) šiandien vėjas nuosekliai stiprėja visą...

Medikai kovoja dėl sunkia COVID- 19 forma sergančio vaiko gyvybės: aiškėja, kad tėvai nebuvo pasiskiepiję (544)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys feisbuke pasidalijo trumpa informacija apie reanimacijoje...

Dviejų pratęsimų trileryje kovingoji „Dzūkija“ vos nenubaudė „Žalgirio“ (134)

„Betsafe-LKL“ pirmenybėse ketvirtadienį vakare Alytaus „Dzūkija“ (1/1) metė rimtą...

Klaipėdietės kurtus drabužius vilkės net pati Jennifer Lopez: juos išvysite „Netflix“ filme (16)

Šis ruduo Klaipėdoje įsikūrusiam prekės ženklui „Salanida“ išties ypatingas, ir ne tik...