Antradienį apsilankėme V. ir A.Žukauskų ūkyje pažiūrėti trynių. Sekmadienį atsiradę veršiukai buvo iškart atskirti, uždaryti atskirame gardelyje ir ramiai sau gulėjo. Jų motina senojo genotipo Lietuvos juodmargė buvo gerokai persišmaukštusi.
–Jūs nematėt, kokia buvo stora! Tądien, kai karvutė ruošėsi veršiuotis, pažįstamas specialistas pažiūrėjęs sakė, kad jaučiu daug kojų ir dvi galvas, gal bus ir trečias, – pasakoja Antanas.
Veršiukai turi šarolė veislės požymių, dvi telyčaitės ir buliukas sveiki, guvūs, geria pieną.
Ne taip dažnai karvės tris veršiukus atsiveda. Vankiškių gyventojai pasakojo, kad kolūkių laikais vienos sodietės karvė buvo atsivedusi trynukus, o dabartiniais Lietuvos laikais Remeikių kaimo ūkininkus juodmargė pradžiugino. Šie dviejų sulaukė ir nuėjo „laistyti“. Vėliau ateina pažiūrėti – kad atsiradęs ir trečias.
Žukauskai „žaidžia“ ūkiu, nes už litrą pieno gauna ar negauna 13 euro centų. Dvi karves išbrokavo, liko aštuonios.
– Negalim gyventi be nuolatinio darbo, aš ambulatorijoje dirbu, jis gaisrinėje budi, suspėjam ir ūkyje. Atvažiuoja anūkės Melisa ir Mėta, toje pačioje seniūnijoje gyvena, kitaip ir tie seneliai atrodo – su karvytėmis, buliukais, paukščiais, – pasakoja Virginija.
Antanas ramesnis, o Virginija ir pririšta krutėtų. Nespėjome užsukti į kiemą, ant stalo jau kaimiška kiaušinienė garuoja, savo keptos duonos paraikyta.
– Raugas iš marčios krašto, Pasvalio, duoną orkaitėje iškepu. Stengiamės valgyti kaimiškus, savus produktus, – toliau dėsto V. Žukauskienė, iš savo patyrimo žinanti, užaugino tris sūnus: Justiną, Povilą ir Jurgį, kad su vyriška šeima į parduotuvę neprilakstysi.
Šiuo metu lyg ir pratuštėjo namai. Justinas savo šeimą sukūrė, pasistatęs namus, vidurinis sūnus Povilas savanoriauja, jaunėlis Jurgis – studentas, bus aviacijos inžinierius. Namų vaikams ir anūkams – visiems užteks.
Beje, Virginija kilusi iš Kapčiamiesčio, Antanas – iš Geištarukų kaimo. Tačiau taip įaugo į Vankiškius, taip su žmonėmis sugyvena ir sutaria, kad mielesnės vietos gyvenimui ir nereikia.