Vis dėlto gyvūnų veisėjai, pardavėjai ir globėjai perspėja, kad, prieš ketinant dovanoti padarėlį, reikia atsiklausti dovanos gavėjo – juk naujas šeimos narys įteikiamas ne vieniems metams, be to, teks augintiniu nuolat rūpintis. Tačiau panevėžiškių tai neišgąsdino. Prieš šventes parodytu dėmesiu gyvūnėliams džiaugėsi Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.
Gyvūnėlių mylėtoja „Sekundę“ informavo, kad šįmet dar prieš Kalėdas naujus namus surado daugybė mažųjų jos globotinių. Dauguma jų tiesiog buvo dovanoti draugų ar artimųjų. O ar tinkamiems šeimininkams – parodys laikas. Esą kol kas nė vienas kačiukas ar šuniukas nebuvo grąžintas.
„Dar iki Kalėdų nepaprastai daug kačiukų atidavėm, jų poreikis buvo didžiulis. Mažylių net pritrūkom, nes jie buvo kur kas populiaresni nei paaugusios katės. Tiesa, kelias ir suaugusias gyventojai paėmė. Suskaičiavome, kad maždaug per savaitę iki Kalėdų atidavėm penkiolika kačių. Vieną dieną rekordiškai daug žmonės paėmė – net šešias“, – pasakojo R.Liberienė.
Jos teigimu, dauguma augintinių buvo išrinkti kaip dovanėlė brangiems žmonėms. Tačiau nė vienas gyventojas neatvyko kartu su būsimuoju kačiuko šeimininku.
„Bet mes įsitikinome, kad gyvūnai pateks į geras rankas. Nes visi atėjusieji sakė puikiai žinantys, ką daro, kad apie tokią dovaną draugus yra perspėję. Kol kas nė vienas mūsų atiduotas gyvūnėlis nesugrįžo. Nes jų neįsimylėti neįmanoma, net jei spalva ar kailis netinka – tiesiog pamatai ir nebesinori paleisti“, – kalbėjo R.Liberienė.
Atiduoda geriems
Gyvūnų globos draugijos vadovė pabrėžė esanti prieš padarėlių dovanojimą. Esą tam nepritaria beveik visos gyvūnų globos organizacijos, tad neretai vykdomos apie tai informuojančios akcijos, pavyzdžiui, „Gyvūnas – ne dovana“. Tačiau kai kuriais atvejais gyvūnėlių globėjai linkę daryti išimtis.
„Tiesiog pakalbi su atėjusiu žmogumi ir suvoki, ar jis iš tiesų savo užmačią supranta teisingai. Tada supranti, į geras rankas kačiukas ar šuniukas pateks, ar ne. Iš mūsų kačiukus paėmė geri žmonės. Buvo atėjusi viena jauna porelė, net svarstė, kaip dovanojamą kačiuką kaspinėliu papuošti. Apsilankė žmonės iš Kupiškio. Jie ketino pasiimti šuniuką, tačiau pamatė tokią gražią, baltą su juodom kojytėm katytę – pasiėmė ir ją, ir šuniuką. Apsilankė ir dešimtmetis berniukas. Savo norą jis išpyškino lyg eilėraštuką: sakė, kad ateina antrą kartą 81-erių metų senelio paprašytas, kad jau vieną katytę iš mūsų paėmė, ji visas peles išgaudė, tad nori antros. Teko jo norą išpildyti.
Tačiau šiaip sau, nepasitarus su būsimu šeimininku, dovanoti gyvūno negalima. Galbūt juo naujasis globėjas nenorės rūpintis, nebus pasiruošęs, neturės tam lėšų ir sąlygų ar bus tiesiog alergiškas“, – sakė R.Liberienė.
Pašnekovės tikinimu, prieš Naujuosius, skirtingai nei prieš Kalėdas, didesnio populiarumo sulaukė ne kačiukai, o šunys. Esą buvo tokių gyvūnų mylėtojų, kurie atvyko ketindami pasiimti vieną keturkojį, o išvyko su trimis. Vis dėlto gyventojai dar rastų iš ko rinktis: „Turime ir šuniukų, ir kačiukų. Yra viena labai graži kačių šeimynėlė – penki maždaug dviejų mėnesių kačiukai. Mes juos klonuotais vadinam, nes visi labai panašūs – balti su juodomis dėmelėmis. Yra ir pusės metų katė. Keista, kad ji šeimininkų nesulaukia – jos akys tokios gražios, gintarinės.“
Neparduoda
R.Liberienė nenorėjo sutikti, kad jos globojami gyvūnai populiarumo kaip dovanėlės sulaukė tik todėl, kad buvo atiduodami už dyką. Esą tam krizė galėjo turėti įtakos, tačiau kitokia prasme.
„Sunkmetis išmokė žmones plačiau atverti širdis. Tokių švenčių, kaip šįmet, mes dar niekada neturėjom: gavom nepaprastai daug lauktuvių, gyvūnėlių ėdalo, pinigų. V.Žemkalnio, A.Lipniūno, „Žemynos“, „Aušros“ mokyklų mokiniai surengė didžiulę labdaros akciją – daug pinigų ir gyvūnų ėdalo atnešė. Viena pensininkė 200 litų dovanojo. Tiek labdaros dar niekada nesame gavę. Ir dauguma tų, kurie kačiukus ar šuniukus iš mūsų paėmė, mums dovanų paliko. Galbūt sunkmečiu gyvūną norintys įsigyti gyventojai galvoja: kodėl pirkti brangų iš veislyno, jei galiu kam nors padėti, pamestą gyvūnėlį išgelbėti?“ – svarstė Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė.
Britų trumpaplaukių kačių veislyno „Padauža“ įkūrėja panevėžietė Daiva Pipirienė patikino, kad šįmet prieš šventes kaip dovanos nepardavė nė vieno savo augintinio. Ir ne todėl, kad nebuvo paklausos – moteris yra griežtai prieš gyvūnėlių dovanojimą.
„Jeigu ateina žmogus ir prašo kačiuko, kurį ketina padovanoti, gyvūno mes neparduodam. Katinas nėra dovana – juk jis taps draugu ir šeimos nariu 15 ar 20 metų. Jį teks mylėti, prižiūrėti, globoti. Mes gyvūno neparduodam net ir tokiu atveju, jei matome, kad šeimininkas gali būti netinkamas. Tai tiesiog pajuntame. Kartą vienas žmogus bandė įrodyti, kad katę jis puikiausiai augins sporto salėje. Griežtai atsisakėme jam gyvūnėlį parduoti. Geriau jau kačiukus pati ilgiau paauginu, negu bet kam parduodu. Savo numylėtiniams visada laukiu to paties „pačiausio“ šeimininko“, – kalbėjo D.Pipirienė.
Triušiai – per brangūs
Veislyno „Padauža“ savininkė patikino, kad teko girdėti ne vieną liūdną istoriją apie nevykusius katinų šeimininkus. Pasak jos, žmonių neatsakingo elgesio įrodymas – daugybė į gatves tiesiog išmestų gyvūnų.
„Ne veltui savo augintinį parduodami veisėjai sudaro sutartis, kad jei jis bus skriaudžiamas, atsiims atgal. Nes blogi šeimininkai katiną tiesiog sužaloja ir psichiškai. Kartą girdėjau, kad iš vieno veislyno katę nusipirkęs žmogus ėmė skųstis jos agresyvumu. Patikrinus paaiškėjo, kad jis pats savo augintinę mušė. Todėl dovanoti padarėlį lyg kokį daiktą kitam yra labai neatsakingas žingsnis, nes juo meilės, atsakomybės ir rūpesčio nepadovanosi“, – kalbėjo D.Pipirienė.
Panevėžyje zooparduotuvę „Čita“ atidariusi Ramutė Silickienė sako didelio susidomėjimo triušiais kaip dovanėlėmis šįmet taip pat nesulaukusi. Verslininkės manymu, tam didžiausią įtaką padarė sunkmetis – gyvūnų dabar mažiau parduodama.
„Prieš Kalėdas kaip dovanėlę pardavėme vieną triušiuką ir daugiau susidomėjimo jais nesulaukėme. Tam greičiausiai turi įtakos krizė. Nes įsigyti ir auginti triušį nėra pigu – nemažai kainuoja didelis narvas, gyvūno šėrimas, priežiūra. Pavyzdžiui, prieš Žiurkės metus buvo parduota gausybė žiurkių, nes jas išlaikyti kur kas pigiau ir paprasčiau. Gal triušiai mažiau populiarūs ir dėl ilgaamžiškumo – gyvūną šeimininkams tenka prižiūrėti apie dešimt metų“, – paaiškino pašnekovė.
R.Silickienė patikino, kad pati gyvos dovanėlės per šventes sulaukti nenorėtų. O tiems, kurie vis dėlto užsispiria tokią dovaną draugui ar artimam žmogui įteikti, panevėžietė pataria parduotuvėje apsilankyti kartu su būsimuoju gyvūnėlio šeimininku.
„Nenorėčiau, kad man ilgametį draugą išrinktų ir padovanotų kas nors kitas, tai būtų nevykęs siurprizas. O tiems, kurie vis dėlto be būsimo šeimininko žinios nori gyvūną padovanoti, patariu rinktis minimaliai priežiūros reikalaujantį padarėlį. Pavyzdžiui, mažyti akvariumą su žuvyte“, – teigė pašnekovė.