Kaip turėtume žiemą prižiūrėti savo augintinius, pataria veterinarijos gydytojas Ramutis Matulevičius ir kinologas Kęstutis Rutkauskas.
Pavojingas šlapias sniegas
R. Matulevičius priminė Sibiro gyventojų patirtį - labai šaltu metu jie į savo šiltus namus šunų neįsileidžia, nes keturkojams tai tik pakenktų. Voljere laikomi šunys užsiaugina tankesnį kailį, jiems nebaisi ir žemesnė nei 25 laipsnių temperatūra. Apgyvendinti šiltame, sausame būste, tokie šunys ima kasytis, pleiskanotis, ilgainiui pažeidžiama oda.
Kinologas pataria ypač saugoti lepesnius augintinius, trumpakailius, be pavilnės. Jų negalima, kaip sakoma, nuo radiatoriaus paėmus neštis tiesiai į kiemą. Tokiems šuneliams būtina leisti aklimatizuotis. „Jau dešimties laipsnių šaltyje trumpakailiai šuneliai jaučiasi nelaimingi, tad pasivaikščiojimas neturėtų užtrukti daugiau nei dešimt minučių, jis turi būti trumpas, bet energingas. Žiemą neturėtume palikti šunelių sėdėti prie parduotuvių, ypač jei sniegas šlapias. Nulinė temperatūra tupintiems keturkojams pavojingesnė už dešimties laipsnių šaltį“, - įspėja kinologas. Peršalimo padariniai - augintinį sekinantys plaučių ar pūslės uždegimai. Sunegalavus pūslei šunelis šlapinasi kelias dienas be perstojo.
Domimės, ar gyvūnėliai stengiasi perspėti šeimininką, kad metas iš pasivaikščiojimo grįžti namo. Pasirodo - taip. Kiti blogu oru net nenori eiti į kiemą, stengiasi išsprūsti ir sugrįžti vidun.
R. Matulevičius net parodo, kaip tai daro jo augintinė Lietuvos čempionė pėdsekių šunų kategorijoje, dvejų metų Bavarų kraujasekė Lora. Pabėgiojusi dešimtį minučių, ji pradėjo cypauti, gręžiotis į duris, nerimauti.
Druska kenkia augintinių letenėlėms
„Žiemą nepatingėkite savo augintiniams iškarpyti tarpupirščių, nesikaups sniegas, neprisitrins ledo, kuris gali nutrinti odą iki žaizdelių. Atšalus orams, pablogėja savijauta šunų, kurie turi stuburo problemų. Tokius reikėtų aprengti. Už vilnonį apdarą nieko geresnio nėra“, - mano veterinarijos gydytojas.
Kad trumpakailius būtina rengti, primena ir kinologas K. Rutkauskas. Spiginant šaltukui nereikėtų naudoti metalinių antsnukių, kurie gyvūnui kvėpuojant prilimpa prie liežuvio ar nosies.
Naminių gyvūnėlių letenėlių odą labai veikia kelininkų barstoma druska. Kai kurie šunys vengia eiti ten, kur jos papilta. Druska gali net iki kraujo nugraužti odą, tad parvykus iš pasivaikščiojimo reikia nepamiršti nuplauti net ir sausų augintinio letenėlių. Veterinarijos vaistinėse galima įsigyti vaško gyvūnų kojų odai apsaugoti.
Abu pašnekovai pastebi, kad padidėjo susidomėjimas triušiukais, juk šie metai - Triušio.
Veterinarijos gydytojo teigimu, bėda su zuikiais, nes juos puola ligos, ypač negailestinga miksomatozė, virusų sukeliama ūminė infekcinė triušių ir kiškių liga. Manoma, kad pačių žmonių sugalvota, norint sumažinti šių gyvūnų populiaciją Australijoje. Pakenkė ir Europai, laukiniai kiškiai beveik išnyko ir pas mus. Vakcinuoti triušiukai - meilūs ir mieli padarai, nereikalaujantys didelės priežiūros.
Gyventojai buvo klausę patarimo, kaip atpratinti šunelį vytis automobilius. Žiemą toks jų elgesys kelia siaubą, nes paslydęs ant ledo, keturkojis gali patekti po ratais.
„Reikėtų išprovokuoti, kad šuo labai išsigąstų. Anksčiau į besivejantį šunį mesdavo dalį grandinės. Keturkojui šoką sukeldavo jos skambesys. Dabartinėmis sąlygomis galima įsigyti antkaklį su elektros impulsu. Jei tik rykštele auklėsi, šuo pamanys, kad neuoliai dirbo ir kitą kartą stengsis būti eiklesnis“, - pataria gydytojas.
R. Matulevičius dar primena, kad nemaitintume paukščių sūdytais lašinukais, sviestas taip pat turi būti be druskos. Net ir nedidelis kiekis druskos sukelia paukšteliams vidurių uždegimą ir jie nustimpa. Žvėreliams negalima duoti šieno, jei jis buvo pabarstytas druska. Pasak pašnekovo, žmonės kartais iš nežinojimo pakenkia gamtai.