Afrika mergaitei buvo namai labai ilgą laiką, tad ji spėjo užmegzti itin glaudžius ryšius su daugybe gyvūnu ir Namibijos genčių žmonėmis. „Aplink mane nėra vaikų, tad gyvūnai – mano vieninteliai ir patys geriausi draugai“, – sakydavo Tippi.
Jos tėvai fiksuodavo mergaitės ryši su laukine gamta, kurį vėliau atskleisdavo fotoalbumuose ar dokumentiniuose filmuose.
Pasak Tippi mamos, mergaitė netgi mąstydavo kaip gyvūnai, ji įsivaizduodavo esanti iš jų pasaulio, jų dydžio ir pan., kas dar pagilindavo šį, atrodo, neįtikėtina santykį tarp žmogaus ir gamtos.
Tippi sako, kad iš savo laukinių draugų ji išmoko be galo daug ir labai vertina savo vaikystę. Iš tikro retas žmogus gali papasakoti apie vaikystės draugą dramblį, popietes lekiant ant stručio nugaros ar vakarus prie afrikiečių genties laužo…
