„Štai toks juodas piltuvas šiandien užfiksuotas virš Kuršių marių apie 10 val. Iš vandens purslų galima pasakyti, kad piltuvas nusileido iki pat vandens paviršiaus ir vėjo greitis jame gali siekti iki 28 m/s. Tiek tikrai užtenka apversti nedidelėms valtims.
Viesului palankios sąlygos susidarė kai ant įšilusio vandens užslinko vėsesnė oro masė. Tokių vaizdų šiandien gali pasitaikyti ir daugiau“, – sako „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Išskirtinį reginį šiandien 10 valandą ryto užfiksavo Aurelijus Armonavičius.
Grynas.lt šiemet jau rašė apie Pakruojyje pasirodžiusią viesulo užuomazgą. Tiesa, ji buvo susiformavusi virš žemės.
Kaip Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašo klimatologas, profesorius Egidijus Rimkus, viesulas yra stiprus oro sūkurys, turintis vertikalią (dažniausiai išlenktą) ašį ir pasižymintis labai dideliu sukimosi greičiu. Viesulas susidaro priekinėje audros debesies (dažniausiai kamuolinio lietaus) dalyje, esant labai dideliam apatinio atmosferos sluoksnio (iki 2 km) nepastovumui.
Viesulo skersmuo kinta nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metrų (kartais siekia daugiau kaip 1 km), aukštis – nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų. Viduje oras dažniausiai sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Viesulas juda kartu su debesimi 20–60 km/h greičiu. Egzistavimo trukmė – nuo kelių minučių iki kelių valandų. Viesulo stiprumas skirstomas į šešias klases pagal Fudžitos skalę.
Lietuvoje stipriausias viesulas užregistruotas 1981 05 29 Širvintose; vėjo greitis sūkurio viduje siekė apie 70 m/s. 1985 05 10 viesulas praūžė Nemenčinės apylinkėse, 1986 06 06 – Birštone (vėjo greitis siekė 50 m/s).
Šis reiškinys atspindi klimato kaitos padarinius Lietuvoje. Pasak klimato ekspertų, tokio pobūdžio reiškinių tik daugės, jie darysis tik stipresni, nebent imtumėmės veiksmų stabdant klimato kaitą.
Nuo pramonės revoliucijos vidutinė pasaulinė temperatūra reikšmingai pakilo, o paskutinis dešimtmetis (2011–2020 m.) buvo šilčiausias per visą šį laikotarpį. Europos palydovinės stebėsenos programos „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos duomenimis, 2022-ieji buvo vieni šilčiausių metų Europoje.
Dauguma tyrimų rodo, kad tai lėmė dėl žmogaus veiklos padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Dabartinė vidutinė atmosferos temperatūra yra 0,95–1,20 laipsnio didesnė nei XIX a. pabaigoje.
Mokslininkų teigimu, temperatūros padidėjimas 2 ar daugiau laipsniais, palyginti su ikipramoninės epochos temperatūra, turėtų pavojingų ir netgi katastrofiškų padarinių Žemės klimatui ir aplinkai.
Štai kodėl tarptautinė bendruomenė sutarė, jog pasaulinis atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių.
