LRT RADIJO klausytoja iš Šakių rajono sako, kad šiemet dėl sauso rudens išdžiūvo šuliniai, tad žmones gelbsti šaltinių vanduo. „Kiek laiko jį galima naudoti?“ – klausia ji.
Specialistės teigimu, šaltinio vandens tinkamumas vartoti priklauso nuo dviejų veiksnių: nuo to, ar vanduo yra švarus ir mikrobiškai neužterštas, ir nuo sąlygų, kuriomis vanduo laikomas, – indo ir kambario temperatūros.
„Jei vanduo ir indas yra švarūs, jį galima laikyti ilgą laiką. Tačiau primenu, kad šaltinio vandens tinkamumas vartoti priklauso nebūtinai nuo jo laikymo trukmės – vanduo gali būti užterštas gamtoje, netinkamai paimtas arba laikomas nešvariame inde. Toks vanduo, net ir ką tik pasemtas, bus nesaugus“, – aiškina I. Drulytė.
Anot specialistės, kuo šiltesnėje temperatūroje vanduo laikomas, tuo greičiau jis genda, tad geriausia vandenį būtų laikyti šaldytuve ar vėsioje patalpoje. Taip pat I. Drulytė įspėja, kad daugeliu atvejų vizualiai vandens netinkamumo vartoti nustatyti negalima, nes mikrobinė ar cheminė tarša neturi jokių juslinių požymių.
„Pvz., drumstas vanduo, kuriame yra daug geležies, atrodo vizualiai nepriimtinas, bet iš tikrųjų žmogui visiškai saugus. Tad vandens išvaizda gali būti apgaulinga. Siekiant sumažinti apsinuodijimo riziką, rekomenduoju vandenį gerti tik iš oficialių šaltinių, kur vandens kokybė yra nustatyta tyrimais“, – pataria specialistė.
