Kaip siaubo filme: pastatą užgrobė milijonai vorų

Šilti rudens orai skatina intensyvesnę voragyvių migraciją į patalpas – vorai tiesiog užplūdo gyvenamuosius ir ūkinės paskirties pastatus. Vis dėlto jei savo namuose pamatytumėte vieną, kitą vorą, neskubėkite panikuoti. Verčiau apsidžiaukite ir pabandykite įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis vieno pramoninio pastato Baltimorėje savininkas.

Pasirodo, nariuotakojai voratinkliais nuklojo 95 proc. jam priklausančių patalpų. Tai prilygsta 4 akrams arba 3 amerikietiško futbolo aikštėms. Preliminariais vertinimais, pramoniniame pastate apsigyveno maždaug 107 mln. vorų.

Specialistų skaičiavimu, kubiniame metre erdvės knibždėjo net 35 tūkst. 176 vorai. Statistinis šio milijoninės vorų armijos „kareivis" buvo pusės piršto (maždaug 4-5 cm) dydžio. Pasirodo, pastatą okupavo storažandžių (lot. – tetragnathidae) šeimos vorai. Įprastai tokių randama drėgnose patalpose ar teritorijose.

Storažandžių vorų kūnai ilgi ir laibi. Tokią voratinklių visatą aštuonkojai kupriai numezgė dėl trijų priežasčių: tinklais jie medžioja grobį, tinklai naudojami reprodukcijai ir tinklai atlieka savotišką GPS navigacijos funkciją bei padeda vorams grįžti į specifinę tūnojimo vietą.

Apie gigantišką voratinklį 2009 m. kenkėjų naikinimo tarnybai pranešė vandens nuotėkų valymo įmonės „Baltimore Wastewater Treatment Plant" atstovai. Šiurpoką vorų invazijos atvejį internetinė žiniasklaida prisiminė praėjusios skobtų moliūgų šventės proga.

Anot tyrėjų, 107 mln. vorų nuaustas tinklas buvo toks sunkus, kad sulaužė šviestuvų įrangą palubėse. Vorų šilko gniutulai savo storiu vietomis prilygo gaisrų gesinimo žarnoms. Beje, tais pačiais metais, kai buvo išardytas Baltimorės voratinklių gojus, Madagaskare buvo atrasta vorų rūšis, audžianti vieną tvirčiausių šilko siūlų. Ji pavadinta Darvino vorais. Darvino vorai įprastai audžia daugiau kaip 15 metrų pločio tinklus iš ypatingo šilko. Jis tvirtumu beveik nenusileidžia grūdintam plienui.