Darbų laukia daug
Gyvūnų globos tarnyboje kol kas dirba trys žmonės – viešosios įstaigos veikla dar tik įsibėgėja. Pasak tarnybos direktorės Virginijos Kvedarienės, ji apima ne vien gyvūnų globą, bet ir visuomenės švietimą, vaikų mokymą apie atsakomybę, elementarią gyvūnų priežiūrą. Tiesa, gyvūnai į mokyklas nebus vežiojami – jiems ir taip užtenka streso. Steigti benamiams keturkojams globos namų neketinama: tam nėra nei patalpų, nei tiek lėšų.
„Reikia užsiimti prevencija, kad tokių namų nereikėtų iš viso“, – sako V. Kvedarienė.
Užtat, pasak Gyvūnų globos tarnybos vadovas, ir yra didelis noras suburti Panevėžyje įvairių sričių profesionalų komandą, galinčią kompetentingai atsakyti į žmonėms iškylančius klausimus, susijusius su gyvūnais. Anot V. Kvedarienės, net nuostabu, kiek daug yra dalykų, kurių gyventojai nežino – pavyzdžiui, kodėl keturkojį augintinį reikia skiepyti ar registruoti.
„Labai dažnai žmonės netinkamai elgiasi su gyvūnais ne iš piktos valios, o dėl neišmanymo ir neturėdami, ko paklausti“, – įsitikinusi moteris. Tad į gyventojams rūpimus klausimus tarnybos tinklalapyje www.kastone.lt ir atsakytų profesionalai.
Tuo pačiu tarnyba sieks mažinti gyvūnų perteklių be eutanazijos: sterilizuos, kastruos. Tai bus daroma pavasariop.
Tik meilė – jokių išlaidų
Panaši organizacija, kokią dabar turi mūsų miestas, V. Kvedarienės žiniomis, yra tik Vilniuje. Kitų veikla kiek kitokia – jos turi prieglaudas.
Panevėžiečių įkurta tarnyba benamius gyvūnus globos kitaip, nei daro daugelis. Bešeimininkiai gyvūnai laikinai, kol bus surasti nuolatiniai šeimininkai, gyvens globėjų namuose. Tokiu būdu jie vėl pripras prie žmonių, jei reikės, bus išgydyti.
„Norime suteikti jiems namus, kad priprastų, adaptuotųsi, turėtų savo dubenėlį“, – aiškina V. Kvedarienė.
Išlaidas, susijusias su gyvūnų priežiūra, maitinimu, padengs tarnyba. Iš globėjų tebus prašoma tik meilės ir kantrybės.
Gyvūnai taip gyvens vidutiniškai dvi savaites. „Bet jei bus smarkiai nuskriausti, adaptacija gali trukti ir ilgiau“, – patikslina tarnybos vadovė ir patikina, jog bet kam gyvūnų globa nebus patikėta – vyks griežta atranka, globėjai bus mokomi elgtis su traumuotais gyvūnais.
Be to, prieš siūlantis globoti keturkojį, V. Kvedarienė siūlo ir patiems įvertinti savo galimybes – galbūt šeimoje yra alergiškų žmonių ir pan.
Tarnybos darbuotojai jau globoja keletą gyvūnų, dar keliems jau rado naujus šeimininkus. Tačiau tarnyba neapsiima globoti gyvūnėlių iš vadinamojo gyvybės vagonėlio, įsteigto „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonėje. „Kad ir labai norėtume juos iš ten paimti, – prisipažįsta V. Kvedarienė, – gyvūnai ten sotūs, gyvena šiltai, o gatvėse dar daug benamių keturkojų, kuriems reikia mūsų pagalbos.“
Kol kas verčiasi iš savų
„Visą vasarą sukosi mintys apie tai. Atrodo, prie konteinerio iššoka vienas kačiukas, kitas. Bet kai pradedi gilintis, kiek per metus jų sunaikinama, norisi bandyti kažką keisti“, – paklausta apie tarnybos įkūrimo priežastis prisipažino V. Kvedarienė.
Globos namų statybai lėšų nebuvo, todėl pasukta kitokiu keliu. Darbo vaisius V. Kvedarienė tikisi pamatyti po 3–5 metų. Tik tuomet, jos manymu, turėtų išryškėti tiek gyvūnų sterilizacijos, tiek kitų nuveiktų darbų rezultatai.
„Per daug benamių gyvūnų gatvėse, o visuomenę sudominti – ne vienos dienos darbas“, – sakė V. Kvedarienė.
Nuo rugpjūčio pabaigos įkurtai tarnybai ieškoma ir daugiau savanorių. Ir ne tik galinčiųjų būti globėjais. Esą reikalingų darbų yra daug: tai švietimo programų vertimas, darbas su vaikais ir kt. Turint daugiau pagalbininkų, ir darbai greičiau judėtų į priekį. Ieškoma ir rėmėjų, nes pinigai viską paspartintų. Dabar kol kas V. Kvedarienė verčiasi savo lėšomis.
„Artėja žiema, šalta, o mažų kačiukų gatvėse pilna“, – sakė ji.
Direktorė ir pati namuose dabar globoja keletą kačių. Jai smagu, kai ryte visa eilė katinų išsirikiuoja prie lovos laukdami, kol šeimininkė jais pasirūpins.
Puoselėja savanorystės idėją
Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoja Gema Umbrasienė džiaugėsi, kad mieste įsikūrė dar viena nauja įstaiga. Jos teigimu, čia vystoma savanorystės idėja ir globojami gyvūnai.
„Jie gyvūnus globoja kitaip – prašo laikinai priimti, kol bus ieškoma naujo šeimininko. Pas mus tai nauja forma, bet labai paplitusi kitur“, – sakė G. Umbrasienė.
Be to, bus šviečiama ir informuojama visuomenė.
„Džiaugiuosi, nes kuriasi ištisas tinklas, naujos organizacijos. Ir ši veikla plečiasi“, – sakė vicemerė.
Jos teigimu, kai įsigalios naujasis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, Panevėžys jau bus pasiruošęs tam.
