Lietuvos minimalus atlyginimas yra vienas mažiausių visoje Europoje, o kainos – bene didžiausios. Svarbiausias gyventojų rūpestis – kaip nors išgyventi, tad nenuostabu, kad visi kiti argumentai atsiduria antrame plane. Tačiau galbūt nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: gal taupydami mes tampame ekologiškesniais?
Vieno iš ekologijos principų – „vartok protingai arba nevartok“ – tenka laikytis daugumai Lietuvos gyventojų. Kai kuriems sunku persiorientuoti, bet, kaip sako profesorė, kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, VDU dėstytoja Regina Gražulevičienė, „ekologiška gyvensena atsiperka finansiniu požiūriu, jeigu vartojame tik tiek, kiek būtina, ir dvasiniu požiūriu – jeigu puoselėjame aplinką ir savo sveikatą“.
Kokybė lemia kainą
Ekologiškų produktų privalumai gerai visiems žinomi: tokie produktai yra maistingesni, juose daugiau vitamino C ir būtiniausių mineralų: kalcio, magnio ir chromo, taip pat juose gausu priešvėžinių antioksidantų; ekologiški produktai neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratais, antibiotikais, hormonais, jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų, kenksmingų cheminių medžiagų; ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti.
Vartojant ekologiškus produktus, organizmas ir būsimi palikuonys apsaugomi nuo alerginių ligų, kartais – net apsigimimų, lėtėja organizmo senėjimas. Vartojant ekologiškus produktus, aplinka netiesiogiai saugoma nuo jos naikinimo. Aukšta tokių produktų kokybė lemia ir didesnę jų kainą.
Lietuviškas maistas geresnis
Tačiau ar specialiu ekologiškumo ženklu pažymėtų produktų neįperkantiems gyventojams tikrai neįmanoma gyventi sveikai ir atsakingai? Anot profesorės Reginos Gražulevičienės, suderinti ir ekologiškumą, ir žmonėms ypač aktualų pragyvenimo ekonomiškumą tikrai galima, ypač Lietuvoje: „Reikia rinktis lietuviškus maisto produktus, nes mūsų šalyje trąšų ir kitų pasėlių priežiūros priemonių vartojama apie du kartus mažiau negu Vakarų Europos šalyse“.
Mokslininkė sako, kad „dauguma lietuviškų produktų, net ir nepažymėtų ekologiškumo ženklu, yra sveikesni už įvežtinius“. Tai patvirtina ir ligų statistika, kuri rodo, kad vietiniams produktams alergijos pasireiškia rečiau negu įvežtiniams.
R. Gražulevičienė, paklausta, ko derėtų ypač vengti, siekiant sveikai ir ekonomiškai maitintis, davė kelis praktinius patarimus: „Venkime pusfabrikačių, kurių realizavimo laikas ilgas dėl pridėtų konservantų. Svarbu, kad produktai būtų tinkamai laikomi ir apdorojami juos ruošiant. Atpraskime kepti maistą aukštoje temperatūroje, pakartotinai šildyti. Vartokime mūsų ūkininkų tiekiamus produktus, valgykime lietuviškas sezonines daržoves.“
Vietinės daržovės žiemą
Pagrindiniai sveikos mitybos principai yra saikingumas, įvairumas ir subalansuotumas. Bent jau pirmasis principas – tikrai pakeliui su pinigų taupymu. O įvairaus ir šviežaus maisto nebrangiai galima nusipirkti turguje. Šaltuoju metų sezonu trūksta įvairesnių lietuviškų daržovių, todėl ekologiškas, taupus ir sveikas sprendimas būtų vasarą ir rudenį pasiruošti atsargų žiemai: raugti kopūstus, agurkus, džiovinti grybus, šaldyti špinatus; žiemą visada skanūs ir švieži lietuviški salierai, kaliaropės, baltieji ir juodieji ridikai, kopūstai, moliūgai, į visas salotas ir net į daugumą sriubų ar troškinių tinka obuoliai, žiemai atsparios spanguolės.
Taupesnis pasirinkimas
Ne vienas ekologišką gyvenseną praktikuojantis žmogus gali paliudyti, kad sveikesnis, aplinkai ir žmogui palankesnis bei – ypač svarbu – taupesnis gyvenimas pirmiausiai prasideda žmogaus mintyje. Tai reiškia, kad vien pradėję apie tai galvoti, nė nepastebėsim, kaip imsim gyventi sveikiau ir dar sutaupysime.
Prof. R. Gražulevičienė mano, kad kiekvienas žmogus, pasirinkęs ar priverstas gyventi taupiai turėtų tokioje situacijoje rasti ir teigiamų aspektų: „Ekologiškos gyvensenos principai ir įpročiai tikrai padeda gyventi: mažini vartojimą, taupai vandenį ir elektros energiją (naudodamas ekonomiškesnes elektros lemputes), rūšiuoji atliekas (tinkamas antriniam naudojimui), valgai daugiau vaisių ir daržovių, nes augalinės kilmės produkcijos gamybai reikia mažesnių gamtos ir energijos resursų negu mėsos produkcijai“.
Pasak mokslininkės, naudojant ekologiškas skalbimo ir valymo priemones, kurias galima pasidaryti ir pačiam iš sodos, citrinos rūgšties, acto, į aplinką patenka mažiau kenksmingų cheminių medžiagų. Taigi, taupymas tampa naudingas aplinkai ir šiuo aspektu.
„Nereikalingus daiktus prasminga atiduodi labdarai, naudoti daugkartinius pirkinių maišelius vietoje plastikinių, atsisakyti vienkartinių indų, higienos priemonių, naudotis visuomeniniu transportu, puoselėti aplinką, ugdyti ekologiškesnį vaikų požiūrį į gamtą ir savo sveikatą.“ – kiekvienam prieinamas galimybes vardijo mokslininkė.