Gyva ar dirbtinė
Šiemet SEB banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad kas antras lietuvis ketina puošti dirbtinę eglutę. Perpus mažiau, 24 proc., rinksis gyvas eglutes, o kas dešimtas gyventojas dabins paties auginamą Kalėdų medelį.
Renkantis eglutę pagrindinis ginčas kyla dėl to, kuri mažiau kenkia aplinkai – gyva ar dirbtinė.
Paprastai, dirbtinės kalėdinės eglutės yra gaminamos iš 3-ios rūšies plastiko – polivinilchlorido, kuris mažai perdirbamas. Skaičiuojama, kad vienos dirbtinės eglutės sukuriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra dvigubai didesnis nei gyvos, kuri būtų išmesta į sąvartyną, ir net 10 kartų didesnis nei eglės, kuri bus sudeginta.
Laikoma, kad norint, jog eglutės iš plastiko gamybai sunaudoti resursai ir poveikis aplinkai atsipirktų, ją reikėtų naudoti bent 10 metų. Tiesa, tiek ją išlaiko mažuma.
Tas pats tyrimas atskleidė, kad beveik pusė (49 proc.) dirbtines eglutes besirenkančių gyventojų teigia jas naudojantys dvejus–penkerius metus, o daugiau negu ketvirtadalis (28 proc.) – šešerius– dešimt metų. Ilgiau negu dešimtmetį tą pačią dirbtinę eglutę naudoja penktadalis (20 proc.) gyventojų.
Vis dėlto gyvo medelio naudojimas taip pat turi savų niuansų. Jam užauginti naudojami žemės resursai, medeliai neretai purškiami pesticidais. Aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ yra sakiusi, kad medelynai, kuriuose auginamos eglutės, dažnai daro neigiamą įtaką biologinei ekosistemų įvairovei, neigiamas poveikis aplinkai susidaro ir medelius transportuojant iš augintojų tiekėjams, vėliau pirkėjams ir pan.
„Jeigu jau turite dirbtinę eglutę, naudokite ją kiek galima daugiau kartų, o jei norėtumėte naujos, pagalvokite, galbūt galėtumėte ją padovanoti kitiems ar parduoti. Tokios pat taisyklės reikėtų laikytis dėl kitų šventinių dekoracijų“, – pranešime spaudai sako Atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Ji pridūrė, kad norintys papuošti gyvą eglutę, turėtų įsigyti tą, kuri auginta kuo arčiau jų namų, nes taip bus paliktas mažesnis CO2 pėdsakas, taip pat geriau rinktis mažų ūkių užaugintus medelius iš sertifikuotų augintojų.
„Pasidomėkite ūkio politika – ar prieš šventes nukirstos eglutės vėliau yra atsodinamos“, – pataria V. Balčiauskaitė.
Nemokama šaka arba pirktinė eglutė
Kasmet visiškai nemokamai gyventojai visoje Lietuvoje gali pasiimti miškininkų dalijamas eglių ir pušų šakas, kurias galima puošti vietoje eglučių. Šiemet akcija vyks Gruodžio 19 d. 12.00-16.00 val. pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje šalyje.
Nemokamų eglišakių dalijimo akciją pirmą kartą surengė Šiaulių krašto miškininkai dar prieš 17 metų. Kasmet į gyventojų namus kurti kalėdinio džiaugsmo iškeliauja daugiau nei 100 000 eglių šakų.
Šia nemokama eglių šakų dalijimo iniciatyva miškininkai ragina miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų. Šakos, dalijamos akcijos metu, yra surenkamos kirtavietėse ir visuomenė skatinama tausoti mūsų aplinką bei vartoti ekologiškai, buvo aiškinama Valstybinių miškų urėdijos pranešime spaudai.
Tie, kurie nori namuose pasipuošti ne šaką, o visą Kalėdų eglutę, jų kaip ir kasmet gali dairytis šalia didesnių prekybos centrų ar internete. Šventei skirtų medelių, specialiai auginamų medelynuose ar tam skirtose plantacijose, galima įsigyti ir iš Valstybinių miškų urėdijos. Prekybą kalėdiniais medeliais ji rengia visoje Lietuvoje – 26 įmonės regioniniuose padaliniuose ir girininkijose.
Kalėdų medelio kainos priklauso nuo aukščio ir rūšies. Pavyzdžiui, paprastoji eglė arba pušis iki 1 m aukščio kainuos 2,89 eurus jei yra iš miško, 6,61 eurų jei yra iš plantacijų, jei aukštis siekia nuo 2 iki 3 metrų medelio iš miško kaina bus 13,22 euro, o iš plantacijų – 16,53 eurai. Galima įsigyti ir medelius aukštesnius nei 4 metrai bei kitų rūšių: baltoji, dygioji, serbinė eglė, juodoji, kalninė pušis ir kt., taip pat vazonuose.
Ar bus tvariau, jei pasodinsite
Dar vienas pasirinkimas – per Kalėdas puošti eglutę vazone, o vėliau ją pasodinti. Tokį medelį galima įsigyti iš miškininkų arba jais prekiaujančių įmonių, kai kurios jų siūlo ir medelio nuomą - kai po švenčių jie surenkami ir pasodinami.
Vilniečiai išsaugotą eglutę pavasarį gali pasodinti Verkių regioninio parko teritorijoje įkurtame Kalėdų parke. Tiesa, anot miškininkų, prigyja tikrai ne visi medeliai, mat juos gyvus iki pavasario išlaikyti nėra lengva.
Medelyno „Tado ūkis“ kraštovaizdžio dizainerė ir sodo ekspertė Kristina Cvilikienė teigė, kad daug ką lemia ir tai, ar eglutė ir augo vazone, ar į jį buvo tik įdėta prieš parduodant.
„Dažniausiai vazonuose pardavinėjamos eglutės rugsėjį-spalį būna iškasamos, tai reiškia, į juos įdedamos nukirstomis šaknimis. Augalui tai didelis stresas.
Kita klaida – net jei eglutė ir augo vazone, ją nusipirkę žmonės laiko šiltuose namuose, o dėl didelio temperatūrų skirtumo augalas pradeda vegetuoti. Taip pat per šventes pamirštama ją laistyti ir drėkinti šakas apipurškiant vandeniu. Dėl to pavasarį pasodintos kalėdinės eglutės retai kada prigyja“, – kalbėjo ji „Ekonovus“ išplatintame pranešime spaudai.
Galimos alternatyvos
Artėjant Kalėdoms kai kurie gyventojai namus puošia dar kitaip – užuot pirkę gyvą ar dirbtinę eglutę, jie pasigamina tvarią alternatyvą. Nemažai idėjų galima rasti internete.
Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai eglutę suformuoja ant sienos iš turimų kalėdinių lempučių ar žalios girliandos, kiti – lemputėmis apkarsto išskleistas kopėčias, kurios sudaro eglutę primenančią formą, arba nupiešia ją ant sienos, dar kiti apskritai atsisako medelio įvaizdžio ir dekoruoja kitas namų vietas: langus, sienas, duris, židinį ar kt.
Miškininkai primena, kad nuo gruodžio 1 d. yra vykdoma akcija „Eglutė“, kurios metu tikrinami šalia miškų važinėjantys automobiliai bei vaikštantys gyventojai, taip siekiant sudrausminti galimus pažeidėjus, kurie Kalėdų medelį norėtų nusikirsti tiesiog miške nelegaliai. Už tokią veiklą gresianti bauda siekia iki 600 eurų.
Gyventojai patys sau gali nusikirsti eglutę tik savo sklype. Tai arba miško paskirties sklypas, arba žemės ūkio ar ne miško paskirties sklypas, bet ne valstybės nuosavybės sklypas.
