Palikdamas augintinį, žmogus elgiasi nehumaniškai bei neatsakingai. Esame mąstančios būtybės, tad turime pasirūpinti silpnesniais už save. Ar išvykdami uždarbiauti į užsienį padorūs tėvai palieka savo vaikus likimo valiai? Ne. Tad kodėl su augintiniais leidžiame sau elgtis taip lengvabūdiškai? Mylime, kol patogu, atsikratome, kai kyla sunkumų, – klausimą po klausimo kėlė Viktorija.
Švedijoje ir Lietuvoje požiūris į šunį labai skiriasi
„Penki mėnesiai gyvenu Švedijoje. Atvažiavau čia, kaip ir daugelis mūsų tautiečių, užsidirbti. Tačiau išsivežiau kartu ir savo mylimus du šunis. Susitvarkyti dokumentus buvo juokų darbas. Kadangi iš pradžių nežinojau, ar greitai rasiu, kur apsigyventi su šunimis, palikau juos prižiūrėti pažįstamam žmogui. Po mėnesio, kai susikūriau tinkamas sąlygas gyventi, atsivežiau ir juos“, – patirtimi pasidalijo Viktorija.
„Vienas mano šuo didelis. Tačiau per keturis mėnesius, kitaip nei gimtinėje, nesulaukiau jokių šnairų žvilgsnių. Čia šunys auginami kaip draugai, kompanionai. Tokio dalyko kaip šuo–signalizacija nėra. Geteburge populiarūs didelių veislių šunys, tokie kaip rotveileriai, Rodezijos ridzbekai bei dobermanai. Lietuvoje jie laikomi apsauginiais šunimis. Nemeluosiu, pati jų prisibijodavau, tačiau Švedijoje šie keturkojai – linksmi, draugiški ir nuolankūs. Per keturis mėnesius nepastebėjau nė vieno šuns su antsnukiu. Šioje šalyje negalioja ir veislių diskriminacija“, – dėstė Viktorija.
Keleivio bagaže - kobra ir reti koralai
Lietuvos muitinės departamento atstovė spaudai Gintarės Vitkauskaitė-Šatkauskienė, paklausta, ar dažnai lietuviai Lietuvos sieną kerta kartu su savo keturkojais ir kokių dokumentų reikia, norint juos pervežti, sakė: „Lietuvos muitinė nerenka statistinių duomenų, kiek naminių gyvūnų emigravo kartu su savo šeimininkais.
Pagrindiniai keliaujantiems gyvūnams reikalingi dokumentai yra augintinio pasas ir veterinarinio įvežimo dokumentas gyvūnams. Tai nesudėtinga ir mažai kontroliuojama procedūra. Muitininkams svarbiau tai, kas įvežama, o ne išvežama iš šalies“.
Lietuvos muitinei patikėta CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos) įgyvendinimo kontrolė. Muitinės pareigūnai, sulaikydami, dažniausiai oro uostuose, nykstančių gyvūnų ir augalų egzempliorius, prisideda prie laukinės gamtos išsaugojimo. Kaip pavyzdžius spaudos atstovė įvardijo kartą keleivio bagaže aptiktą labai nuodingą kobrą Naja atra iš Vietnamo bei retus koralus iš Honkongo.