Egzotiškoji lama ir žirgai - neišskiriami draugai

Draugystė tarp gyvūnų gali būti nuoširdi ir prieraiši. Tuo ne kartą įsitikino Alytaus rajono Akalyčios kaimo gyventojas Renaldas Gruška, kurio sodyboje esančiame lauko aptvare ganosi keturi neišskiriami draugai – pusantrų metų lama vardu Pikis, septynerių metų ponis Napoleonas, dvejų metų kumelaitė Svaja ir septyniolikmetė kumelė Mėta.

Vos šūktelėjus vieną gyvūnų vardu, atšuoliuoja visi keturi.

„Jie visi lyg vienas – jeigu kuris nors ima bėgti, tai ir kiti paskui pasileidžia, nesitraukia vienas nuo kito nė per žingsnį. Ponis yra šio pulkelio vadas. Jo gudrumas – neišpasakytas. Neduok Die, jam pavyks kaip nors vartus atidaryti, tada visus keturis ištrūkusius gyvulius tenka vaikytis it vėją laukuose. Taip buvo nutikę daugybę kartų. Negaliu paaiškinti, kaip poniui tai pavyksta“, – pasakojo gyvūnų šeimininkas Renaldas.

Lamai – įprasta priežiūra

Pirmiausia akį patraukė į aptvarą atbėganti Pikio vardu pašaukta lama. Atstriksėjęs kiek arčiau, patinas stabtelėjo, suglaudė ausis ir besidairydamas nedrąsiai pasitiko svečius. Šeimininkas įspėjo labai nesiartinti, nes toks lamos elgesys reiškia, jog ji ketina spjaudytis. Tačiau įtarus Pikio elgesys pasikeitė, kai prie šeimininko atšuoliavo ir kiti jo draugai.

„Lamą įsigijau prieš metus iš savo draugo. Tąkart už ją sumokėjau 1500 litų. Nors lama yra egzotiškas gyvūnas, tačiau jos priežiūra yra įprasta. Pikis ėda viską tą patį, ką ir kiti – vasarą šlamščia žolę, žiemą palepinu avižomis, morkomis, sugraužia kopūstą, ėda ir šieną“, – pasakojo šeimininkas.

Pasak jo, sunkumų išlaikyti visus keturis gyvūnus nemato. Jeigu neprireikia veterinaro paslaugų, per mėnesį jam tai atsieina maždaug 400 litų.

Nuo agresyvių šunų puolė ginti ponis

Renaldas pasakojo, kad prieš keletą metų garde augo kita lama, tačiau du jo auginami vokiečių aviganiai augintinę sužalojo ir ši neišgyveno. Tokį patį siaubą vėliau patyrė ir vos per plauką gyvas išliko ir Pikis.

„Nežinia kaip ištrūkę šunys jį užpuolė, sukandžiojo jo kojas, apkramtė šonus. Savo draugą ginti puolė ponis Napoleonas. Jis priekinėmis kojomis ėmė spardyti šunis, juos vaikė. Laimei, pastebėjau, kas vyksta ir atgyniau. Stipriai kraujuojančią lamą skubiai išgabenau į vieną Kauno veterinarijos kliniką, kur Pikiui susiuvo žaizdas. Ten jį gydė kelias savaites. Veterinarijos gydytojai mažai teikė vilčių, kad išgyvens, tačiau išgyveno. Dabar ant Pikio priekinių kojų ir šonų galima pamatyti likusius randus“, – iš tolo rodydamas siūtas vietas pasakojo vyras.

Šeimininkas įspėjo labai nesiartinti, nes toks lamos elgesys reiškia, jog ji ketina spjaudytis. Tačiau įtarus Pikio elgesys pasikeitė, kai link šeimininko drąsiai atšuoliavo ir kiti jo draugai.

Citata

Dabar šunų jau nebėra, dėl agresyvaus elgesio, teko užmigdyti. Nuo jų ne kartą kentėjo ir kaimynų gyvuliai – sudraskė kaimynų avis, sužalojo veršiukus. Pasak Renaldo, šunys jam pridarė daugybę žalos.

Gyventojas iš zoologijos sodo

Ponis Napoleonas kažkada gyveno Kauno zoologijos sode, kur jam kartais tekdavo vežioti vežime sėdinčius lankytojus. „Iš ten jį nupirko vienas mano draugas, o vėliau jį įsigijau aš. Manau, kad Napoleonas dabar džiaugiasi savo gyvenimu ir laisve“, – teigė Renaldas.

Ponio gyvenimo su naujaisiais draugais pradžia irgi buvo paženklinta nelaime. Napoleonas šokinėjo ant kumelių, o šios besigindamos jį spardė tol, kol jam sulaužė priekines kojas. Jis taip pat ilgai gulėjo veterinarijos klinikoje. Dabar visi gyvūnai jau pripratę vienas prie kito ir tapo neišskiriamais draugais.

Ristūnės žavėjo svetingumu

Ne ką nuobodesnė ir kumelės Mėtos istorija. Ji yra rusų ristūnė, dalyvavo daugelyje varžybų ir pelnė medalių. Todėl jos gardo vartus tvartelyje puošia raudonas kaspinas. Tiesa, vardą Mėta jai perrinko Renaldo žmona. Tikrasis dokumentuose parašytas jos vardas buvo Geologija. Pasak Renaldo, augintinei jo šeima norėjo trumpesnio lietuviško vardo, be to, naujasis vardas jai tiko labiau.

Jaunesnioji kumelaitė Sara – guvi, draugiška ir visiškai nebaikšti. Besišnekučiuojant su šeimininku, ji priėjo prie svečių, juos įdėmiai apuostė, švelniai pabaksnojo snukiu per petį. „Turbūt taip parodė, kad svečiai jai patinka“, – juokdamasis paaiškino šeimininkas.

Svajonėse – zebras

Paklaustas, kokiu tikslu jis laiko visus šiuos gyvūnus, vyriškis teigė, kad nuo vaikystės augo šalia gyvūnų, todėl meilė jiems sulig metais stiprėjo. Dabar jam tai teikia daug džiaugsmo, būdamas šalia jų, bendraudamas su jais, Renaldas atsipalaiduoja, bent akimirkai užsimiršta rūpesčius. Gyvūnais džiaugiasi dukra ir sūnus.

„Visada labai norėjau sodyboje turėti egzotiškų gyvūnų. Dar planuoju įsigyti asilą. Norėčiau turėti zebrą, tačiau kol kas vietos garde daugiau nėra, juk tam reikia erdvės. Be to, reikia turėti, kur juos ganyti. Galbūt kada nors“, – svarstė Renaldas.