LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič sako, kad ši žiema buvo įdomi:
„Neryje buvo daugiau ledų, sulaukėme ir daugiau kritulių, dabar daug kur vandens lygis pradėjo kilti. Veikia ir žemės įšalas, kiek jo buvo likę, jis atitirpsta, paleidžia vandenį į upes. Yra atsiradęs didesnis nuotėkis.“
Ji pasakoja, kad tai jau ketvirtas rimtesnis vandens kilimas, bet jis neturėtų būti labai didelis.
„Vilniuje šiuo metu vandens kiekis yra maždaug 35 proc. didesnis nei vidutinis daugiametis vasario mėnesio vandens lygis. Pernai tokiu metu vandens lygis buvo 10 proc. didesnis“, – kalba LHMT atstovė.
Anot jos, upės krantines Vilniuje vanduo užlieja dažnai, bet po to kai Baltarusijoje buvo pastatyta Vileikos užtvanka didesnių potvynių nesulaukiame. Ji teigia, kad šiuo metu daugiau vandens atkeliauja ir iš Baltarusijos: „Matome, kad nuo vasario 23 dienos vandens lygis pradėjo kilti.“
LHMT specialistės teigimu, dažniausiai upėse pakilęs vanduo tiesiog nuteka.
„Visas upės baseinas surenka kritulius, sniegą, ateinantį vandenį, jis nuteka į upes. Iš visų intakų subėga į didžiąsias upes, šiuo atveju Nerį, ir ta didesnė banga teka upe kol nuotėkis iš baseino sumažėja.
Banga eina iš aukštupio ir keliauja žemyn, taigi dabar ji yra Vilniuje, ateis iki Jonavos ir vėliau ištekės į Nemuną.
Upės vanduo neužsilaiko, todėl jis nėra sugeriamas į gruntą, mažiau išgaruoja. Šiuo metu yra 10 laipsnių šilumos, todėl garavimas nėra didelis, ne toks kaip vasarą“, – pakilusį vandens lygį Neryje aiškino J. Brastovickytė-Stankevič.
