Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos apibendrino vilkų apskaitos, atliktos šių metų vasario 23 ir 28 dienomis valstybiniuose miškuose ir valstybiniuose rezervatuose, rezultatus. Šią apskaitą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką atliko miškų urėdijų darbuotojai. Jos metu dalyje girininkijų dalyvavo gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai. Valstybiniuose rezervatuose vilkų gausą įvertino šių saugomų teritorijų darbuotojai.
Valstybiniuose miškuose ir rezervatuose, kurie sudaro pusę visų šalies miškų ploto, vasario pabaigoje pagal pėdsakus suskaičiuota 250 vilkų. Kartu atlikta ir lūšių apskaita. Šiame plote rasta 60 šių žvėrių.
Pernai miškuose suskaičiuota 300 vilkų ir 50 lūšių. Daugiausia vilkų – 29 – žiemos pabaigoje gyveno Jurbarko urėdijos administruojamuose valstybiniuose miškuose, Švenčionėlių urėdijos miškuose – 24, Šilutės – 23, Vilniaus – 15.
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus teigimu, sunku teigti, kad populiacija pasikeitė, nes medžioklės limitas praeitą sezoną buvo skirtas minimalus – tik 5 vnt. Prieš tai sumedžiota 40 vilkų.
Anot jo, konkretus teritorinis vilkų pasiskirstymas dar nėra nustatytas, mat po apskaitos kai kurie vilkai dar keliavo į jauniklių vedimo vietas, tačiau iš turimų duomenų galima teigti, kad kad gausiausiai vilkų rasta Labanoro girioje, Biržų krašte, Žemaitijoje, Pietvakarių Lietuvoje.
GRYNAS.lt lapkritį rašė apie Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko sprendimą nutraukti vilkų medžioklę Lietuvoje. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Andrejus Gaidamavičius GRYNAS.lt teigė, kad populiacijos mažėjimo priežastis gali būti nelegali medžioklė.
Būta skaičių "iš oro"
Jo asmenine nuomone, dabartinis oficialus skaičius yra maksimali vilkų populiacijos riba. Lietuvoje kaži ar galėtų gyventi daugiau nei 250 šių plėšriųjų gyvūnų.
Vilkų pėdsakų apskaitos anketas apibendrino generalinio miškų urėdo sudaryta vilkų ir lūšių gausos įvertinimo komisija. Jos nariai – mokslininkai, Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai.
„Vilką kojos peni“
Pradėjus skaičiuoti vilkus GRYNAS.lt kalbintas Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis teigė, jog miškininkams pastaraisiais mėnesiais buvo aktualiau miškasodis ir miškų gaisrai, nei vilkų skačiavimas.
O rezultatus reikėjo surinkti ir iš valstybinių, ir iš privačių miškų, visų Lietuvos girininkijų.
„Čia nemažas darbas: reikia žiūrėti, kas iš kur išėjo, pas ką nuėjo. Vilkas yra toks gyvūnas, kuris ne diendaržy kiaulė. Jis gali nueiti šimtus kilometrų. Juk net posakis yra: „Vilką kojos peni.“ Jei dingo iš vienos girininkijos, gal atrasti visai kitame rajone. Siaurai žiūrint, iš vienos varpinės, tie skaičiai gali būti įvairiai įvertinti: kam sumažėjo populiacija, kam – padidėjo. Žinome, kad vilkai migruoja ir į Latviją, ir į Rusiją. Vilkas eina kur daugiau žvėrių ar kur daugiau maisto“, - kalbėjo miškininkas tuomet, kai galutinis vilkų skaičius dar nebuvo paskelbtas.
P. Kanapienis priminė, jog praėjusiame medžioklės sezone latviai padidino vilkų medžioklės limitą ir galimai nušovė apie 200 vilkų. Estai – apie pusantro šimto.
„Juk ne mūsų vilkus medžioja. Jei tiek medžioja, vadinasi, tų vilkų yra, - svarstė Generalinio miškų urėdo pavaduotojas. - Vilkas juk nelauks, kol jį nupyškins. Jis bėga tolyn. Pagrindinės jų migracijos priežastys – maistas, o antroje vietoje – ramybė. Latvijoje yra ir nacionalinių parkų, kur vilkų medžioti negalima. Lygiai toks pats Lietuvoje – Viešvilės rezervatas. Iš jo teritorijos vilkai išbėga, pavalgo – ir grįžta atgal, kur jų niekas nejudina. Juk jie – senai prisitaikę gyvūnai“, - apie žvėrių gudrumą pasakojo P. Kanapienis.
Miškininkai laiko akmenį ant širdies
Vyras neslėpė nuoskaudos dėl to, kad praėjusiais metais nevyriausybinės organizacijos apkaltino miškininkus nemokant skaičiuoti.
„Pasakos, kad vilkai bus išnaikinti. Tikiuosi visi suprantame, kad apskaitos tikslumo negali būti. Latviai pateikdami savo duomenis rašo: 300 plius minus 100. Tai galite įsivaizduoti, koks yra apskaitos tikslumas. Į šių metų komisiją (kuri apdorojo vilkų skaičiavimo duomenis red. past.) kvietėme profesionalus, mokslininkus. Praėjusiais metais dirbome itin uoliai ir gavome per nosį – visuomenininkai sako, kad nepažįstame vilkų pėdsakų ir kažin kiek jų priskaičiavome. Tai kas tuomet tuos pėdsakus atskiria – gal matematikas? Tokie pasakymai mus žeidžia, - neslėpė P. Kanapienis. - Miške mes žinome savo kiemą. Gal tegu tie, kurie mieste vaikšto su bateliais išeina į mišką pasižiūrėt. Taip išėjo, kad tie, kurie su bateliais, mus aprėkė, o ministras paklausė tų, kurie garsiau rėkė. Todėl dabar ir nemetėme kitų darbų dėl skaičiavimo. Šiemet sukvietėme plačią komisiją iš visų žinybų: Stulginskio universiteto mokslininkai, ekologai, „Baltijos vilko“ atstovai, privačių miškų savininkai.“
Generalinio miškų urėdo pavaduotojas užsiminė, jog iš vilkų skaičiavimo įvairiuose rajonuose gauta apie 1000 anketų.
Būsimą, 2012-2013 m., žiemą planuojama vilkų ir lūšių apskaitą atlikti visuose Lietuvos miškuose.