Šis Dominikos respublikoje gyvenantis ūsuočių šeimos vabalas atrodo grėsmingai. Ir ne tik atrodo. JAV vyriausybė šiuos vabalus paskelbė valstybės priešu Nr. 1. Vabzdžių pasaulyje, žinoma. Kuo tokį statusą užsitarnavo 4 cm ilgio raudonakis vabalas, apsiginklavęs tokio paties ilgio antenomis?
Šiauriau esančiose platumose Azijiniai ūsuočiai (Anoplophora glabripennis) – nacionalinė grėsmė. JAV vyriausybė neseniai paskelbė apie šių vabzdžių invazijos pavojų. Iš viso egzistuoja apie 20 tūkst. ūsuočių šeimos rūšių ir porūšių. O rugpjūtis – mėnuo, kai skelbiamas aukščiausio lygio pavojus.
„Ypatingai invazyvūs kenkėjai“ Amerikoje buvo pastebėti 1996 m., kai iš Azijos buvo atgabentos medinės pakuotės. Šie labai vislūs vabzdžiai minta 13 skirtingų rūšių lapuočiais medžiais ir juos nualina mirtinai. Klevai, kaštonai, beržai, gluosniai, guobos – mėgstamiausias ūsuočių patiekalas.
Nuo 1996-ųjų ūsuočiai paplito Ilinojaus, Niudžersio, Niujorko, Masačiusetso ir Ohajo valstijų lapuočiuose – iš viso nukirsta apie 80 tūkst. medžių, kurios nuniokojo ūsuočių populiacija. Ūsuočiai kėsinasi į poilsio zonų, parkų, miškų augmeniją, taip pat į miestuose ir priemiesčiuose augančius pavienius medžius.
„Viešumas – svarbiausias mūsų ginklas kovoje su šiais vabzdžiais, - tvirtina Gyvūnų ir augalų sveikatos apsaugos inspektorė Rebeka Bliu. – Kuo anksčiau šie gyviai bus pastebėti, tuo daugiau medžių galima išsaugoti.“ Azijinių ūsuočių amerikiečiai skatinami dairytis iškylose, žvejojant, ilsintis gamtoje ar savo sode, netgi kieme. Inspektorė rekomenduoja apžiūrėti medžius netoli namų. Suaugę vabzdžiai aktyviausi ir daugiausiai žalos pridaro vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį. Juos galima pastebėti medžiuose, krūmuose, ant sienų, lauko baldų, automobilių, pėsčiųjų takų, taip pat baseinų vandens filtruose.
