Vabzdžiaėdžiai augalai – tai nedidelė žiedinių augalų grupė, kurie dėl skurdaus dirvožemio yra priversti papildomų maisto medžiagų gauti iš kitų šaltinių. Vabzdžiaėdžiai evoliucijos eigoje išmoko prisivilioti, pagauti ir suvirškinti vabzdžius.
Tai atlikti jiems padeda lapuose esančios liaukutės, kurios išskiria lipnų ir dažniausiai kvapnų sekretą. Ant jo nutūpę smulkūs vabzdžiai įklimpsta, o gavę signalą lapo kraštai staigiai užsiriečia arba susiskleidžia. Kai pagautas vabzdys yra visiškai apgaubiamas, liaukutės išskiria proteolitinius fermentus. Jie pamažu tirpina auką, o lapo ląstelės įsisavina reikalingas baltymines medžiagas bei fosfatinius junginius. Kartu su fermentais išsiskiria ir antiseptinės medžiagos. Jos apsaugo sugautus gyvius nuo sugedimo.
Lietuvoje gyvena dešimt vabzdžiaėdžių augalų rūšių. Iš jų į raudonąją knygą įrašytos – 3: pūslėtoji aldrūnė, mažalapė saulašarė, paprastoji tuklė.
Kai kurie šios grupės augalai vietoje užsivožiančių „nasrų“ turi specialius taurės formos maišelius, į kuriuos įskridus retam nelaimėliui pavyksta ištrūkti.
Susižavėjęs šiais gyviais ekologas Chrisas Fieldas sukūrė įspūdingą vaizdo įrašą, kuriame atskleidžiama vabzdžiaėdžių augalų kasdienybė – jų augimo bei mitybos procesai.
Autoriui prireikė 107 parų nepertraukiamo filmavimo dviem vaizdo kameromis. Jau nekalbant apie ištisus mėnesius trukusį pasiruošimą bei filmo montavimo darbus. Tačiau stengtis buvo verta, nes rezultatas išties užburiantis:
