Žemdirbiai liūdnai juokauja – jų apylinkėse apsigyvenę kelios dešimtys stumbrų yra tarsi karvės Indijoje. Šių šventais vadinamų galvijų nepastumsi ir nepaliesi. Lygiai taip pat – ir Kėdainių stumbrų.
Prašo valstybės išmokų
Pasibaigus metams Kėdainių rajono žemės ūkio ir melioracijos skyrius įvertino stumbrų pernai ūkininkams padarytą žalą. Ji siekia apie 100 tūkst. Lt. Iš viso stumbrai nuniokojo apie 50 ha ūkininkų laukų.
Kėdainių rajone ūkininkaujanti Galia Bertulienė svarsto, kad valstybė Kėdainių rajono ūkininkams, kurių laukus niokoja stumbrai, turėtų mokėti kasmetines išmokas.
„Taip, kaip gauname išmokas už pasėlius, turėtų būti išmokos ir už stumbrų padarytą žalą. Pati turiu 260 hektarų žemės. Nors laukus apžiūri speciali komisija, įvertina stumbrų padarytus nuostolius ir juos atlygina, tačiau visos padarytos žalos iš karto neįmanoma pamatyti.
Juk visų laukų kasdien neapeisi, nepamatysi, neapvažiuosi. Žala regima ne tik tada, kai pamatai stumbrų ištryptus didelius pasėlių plotus. Šie žvėrys ištrypia ir mažesnius plotus, kurių plika akimi iš karto nepamatysi, tačiau vėliau gauname mažesnį derlių“, – kalbėjo ūkininkė.
Moters teigimu, tokio dydžio ūkiams kaip jos valstybė turėtų kasmet apie 10 tūkst. Lt. Per metus akivaizdžiai padaryta žala G.Bertulienės laukams buvo įvertinta 6 500 Lt. Tačiau ūkininkė tvirtina, kad reali žala yra kur kas didesnė.
„Stumbrai po laukus vaikšto ir ūkininkams nuostolių pridaro kasmet. Bandėme nuo šių gyvūnų gintis ir patys. Su sūnumi ir petardas sprogdinome, ir įjungę automobilio šviesas į juos spiginome. Nieko. Stovi ir žiūri. Ypač drąsūs jie būna tada, kai bandoje yra jauniklių. Tada jų iš viso neišvarysi“, – piktinosi G.Bertulienė.
Drąsūs gyvūnai
O Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos seniūną Antaną Bružą neseniai nustebino itin išdrąsėję stumbrai. Didžiulių gyvūnų banda atėjo beveik iki pat gyvenvietės.
„Žmonės stebėjosi, nes anksčiau to nėra buvę. Stumbrai vaikštinėjo maždaug už šimto metrų nuo gyvenamųjų namų. Iki šiol jie daugiau vaikščiojo laukais ir pamiškėmis. Įdomu, kiek dar jie įsidrąsins, kur dar pasuks?“ – gūžčiojo pečiais A.Bružas.
Seniūnas kasmet sulaukia žmonių skundų dėl nutryptų pasėlių. Anot A.Bružo, kai per laukus pereina šių didžiulių gyvūnų banda, iš laukų nelieka nieko.
„Žinoma, ūkininkams valstybė žalą atlygina. Tačiau žmonėms pikta, kai atėję į laukus pamato, kad laukai ištrypti ir metus trukęs darbas nuėjo perniek. Be to, stumbrus sunku ir išbaidyti: jie nieko nebijo ir jaučiasi drąsiai. Negelbėtų ir vadinamasis elektrinis piemuo“, – kalbėjo A.Bružas.
Kėdainių rajono ūkininkai įsitikinę, kad sprendimas dėl šių gyvūnų turi būti priimtas valstybės lygiu. Nuo stumbrų, anot kėdainiečių, kenčia ne tik ūkininkai, bet ir kiti laukiniai žvėrys, nes stumbrai ištuština ir išlaužo miške kitiems laukiniams gyvūnams įrengtas ėdžias.
Siūlo leisti medžioti
Šių į Raudonąją knygą įtrauktų ir visoje Europoje saugomų gyvūnų medžioti negalima. Anot Kėdainių rajono ūkininkų, matyt, todėl jie ir yra tokie drąsūs.
„Negalima, matyt, taip sakyti, bet kartais mūsų krašto ūkininkai svarsto, ar nevertėtų išduoti tam tikrą skaičių licencijų stumbrų medžioklei?“– „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kėdainių savivaldybės žemės ir melioracijos skyriaus viršininkas Algimantas Žvikas.
Be to, buvo svarstoma ir galimybė stumbrus išvežti į Ignalinos rajoną, kur nėra daug ūkininkų dirbamų žemių. Tačiau išgabenti tiek stumbrų būtų gana sudėtinga ir pareikalautų nemažų investicijų. Pirmiausia visus žvėris prieš vežant reikėtų sugaudyti ir užmigdyti.
Tačiau sprendimo, anot A.Žviko, ieškoti būtina, nes kasmet stumbrų banda didėja, o jie įžūlėja.
Pasak skyriaus vedėjo, šiuo metu Kėdainių apylinkėse vaikštinėja apie 40–60 stumbrų.
Šaudyti – nevalia
Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vedėjas gamtininkas Selemonas Paltanavičius kategoriškai nusiteikęs prieš stumbrų medžioklę: „Negalima iššaudyti ir išnaikinti visko, kas tau nepatinka.“
Anot. S.Paltanavičiaus, Kėdainių rajono ūkininkams už stumbrų padarytus nuostolius mokamos kompensacijos. Be to, gamtininkas mano, kad nuo šių gyvūnų ūkininkai galėtų apsiginti ir paprastesniais būdais nei į rankas paimdami šautuvus.
„Yra garsinės petardos šiems stumbrams baidyti, taip pat elektriniai piemenys“, – kalbėjo S.Paltanavičius.
Stumbrai saugomi ne tik todėl, kad yra įrašyti į Raudonąją knygą, jų saugojimą reglamentuoja ir Europos teisės aktai. Be to, Lietuva ir Lenkija visoje Europoje tėra tik dvi šalys, galinčios didžiuotis laisvėje gyvenančiomis gausiomis stumbrų bandomis. Dar šiek tiek jų yra Slovakijoje.
Pasak S.Paltanavičiaus, išties buvo svarstoma galimybė stumbrus išgabenti į Ignalinos rajoną, tačiau tai padaryti techniškai pasirodė per sudėtinga.
„Stumbrų banda nedidėja sparčiai. Vieni jų pasensta, kiti natūraliai žūsta. Todėl galiu teigti, kad jų skaičius didėja labai nesmarkiai“, – sakė S.Paltanavičius.
