Tokios sausros nebuvo seniai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad gegužės 9 dieną pradėta skelbti pavojinga sausra nedidelėse Vakarų Lietuvos dalyse. Kaip stichinis reiškinys sausra iš pradžių taip pat pradėjo formuotis nedidelėje Šilutės rajono savivaldybės dalyje gegužės 22 d.
„Sausra kaip reiškinys skaičiuojama pagal sausrų indeksą arba, kitaip sakant, pagal formulę ir yra skaitinė reikšmė, t. y. kritulių – temperatūros santykis, o ne dienos be lietaus. Tuo sausra ir skiriasi nuo karščio ar stipraus vėjo, kurie yra iš karto išmatuojami, sausra yra apskaičiuojamas reiškinys“, – paaiškina jis.
D. Valiukas sako, kad dabartinę sausrą nulėmė anticiklonas iš Skandinavijos: „Paprastai pas mus užsistovi anticiklonas. Kai yra anticiklonas, dažniausiai būna giedra ir nelyja. Dar turėjome šalnų, nes anticiklonas buvo pakankamai šaltas. Sausros tai yra orai, kuriuos lemia tam tikros oro masės ir jų cirkuliacija.“
Anksčiau sausros Lietuvoje fiksuotos gana seniai – 2018 m. ir 2017 m. pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje.
Prasčiausia situacija – Vakarų Lietuvoje
LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas teigia, kad stichinė sausra vyrauja Vakarų Lietuvoje: aplink Šilutę, Klaipėdą, Kretingą ir pan.
„Vakarų Lietuvoje, centrinėje dalyje bei kai kuriose vietovėse šalies Šiaurėje vyrauja stichinė arba pavojinga sausra. Pietrytinėje, Rytinėje šalies dalyje situacija kiek geresnė. Iš esmės pakaktų gausesnių kritulių, kad ir vieną dieną, jei būtų tikrai gausūs. Priklausomai nuo vietovės, kiekvienai kritulių reikia skirtingai“, – pridūrė D. Valiukas.
Dėl sausros miškininkai praneša ir apie kritinę padėtį miškuose. Šalies teritorijoje kasdien tenka gesinti apie 4-5 gaisrus. Svarstoma riboti net gyventojų patekimą į miškus. Trečiadienį buvo laikinai uždrausta lankytis Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio teritorijos miškuose.
Senka upės
LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad dabartinė situacija yra gana neįprasta šiam metų laikui. Anot jo, dėl sausros labiausiai nusekusios yra Šiaurės ir Vakarų Lietuvos upės ir kiti vandens telkiniai. Rytų Lietuvos upės taip pat artėja prie kritinio lygio.
„Kadangi kritulių nėra, aukšta temperatūra, vandens garavimas yra pakankamai didelis, vandens yra tikrai mažai lyginant su ankstesniais metais. Mes jau esame paskelbę, kad Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje yra sausra, ta riba šiuose rajonuose jau pasiekta, o rytinėje šalies dalyje trūksta nedaug.
Kai upių ir ežerų vandens vandeningumas yra žemesnis negu daugiametis šiltojo sezono minimalus vandeningumas, laikoma, kad vandens telkiniuose per mažai.
„Kai kur trūksta metro, kai kur 10 cm. Kalbant apie Vakarų, Šiaurės Lietuvos upes, toks vandens lygis vidutiniškai būdavo vasaros pabaigoje. Vasarą nuotėkis visą laiką būna, bet liepos pabaigoje –rugpjūčio pradžioje, o ne birželio pradžioje. Tai nėra nieko per daug ekstremalaus, taip yra buvę, tik šiemet reiškinys yra stipriai per anksti lyginant su ankstesniais metais“, – kalba pašnekovas.
Vis dėlto J. Šimkus sako, kad pastaraisiais dešimtmečiais tokie pokyčiai tampa vis labiau įprasti: „Prieš 50 metų tai būtų nenormalu, bet pastaraisiais metais jau tampa norma. Nebėra tų sniegingų žiemų, anksčiau būdavo, kad sniegas kaupiasi visą žiemą su kai kuriais atlydžiais ir po to pavasarį tirpsta ir balandžio mėnesį būdavo maksimalūs potvyniai. Dabar tie potvyniai būna sausio gruodžio mėnesį, o kiti krituliai iškrinta lietaus pavidalu ir to pavasarinio potvynio nebūna.“
Jis pasakoja, kad senkančių vandens telkinių ekosistemos ne taip greitai prisitaiko prie pokyčių kai šie įvyksta per trumpą laiką. „Jei yra nedaug vandens, prastėja jo kokybė. Kiekviename telkinyje yra kažkiek teršalų, kuo mažiau vandens, tuo teršalų koncentracija didesnė. Tada prasideda vandens žydėjimas, nors procesas natūralus, vizualiai ir rekreacijai tai nėra palankus reiškinys. Atsiranda problemų, susijusių ir su žemės ūkiu, nėra iš ko drėkinti žemės ir pan.“
LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas tikina, kad vertinant bendrai visus metus, kritulių Lietuvoje daugėja, tik jų pasiskirstymas nėra tolygus. Kad situacija pasitaisytų, sako jis, reikėtų kad iškristų bent jau birželio kritulių norma, nes jų sulaukta tikrai nedaug.
„Birželį praktiškai nelijo. Panašu, kad bent kokią savaitę turėtų lyti, kad būtų pasiektas bent kritulių vidurkis“, – pridūrė J. Šimkus.
