Pasak Z. Ražanauskienės, daugiau bebrų pastebima Verkių parke. Jie dirba masiškai – nugraužia nemažai medžių. Pašnekovė sako, kad priemonės, kaip kovoti su bebrais - sudėtingos – medžiotojai esą nelabai nori juos medžioti.
Graužiamus medžius bandoma apsukti, apvynioti, tačiau tai žvėrelių neišgąsdina - šie pasirenka kitą medį. Taip pat bandoma prie medžių apsunkinti priėjimus. Pašnekovės žiniomis, kai kur bebrai žaloja ir ąžuolus.
„Jų daugiau nei buvo anksčiau, masiškai veisiasi ir pasklinda, eina arčiau ir arčiau. Manau, su jais kautis bus sudėtinga“, - kalbėjo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovė.
Bebrų apgraužtų medžių jau matyti ir sostinės centre esančiame Sereikiškių parke.
Gyvena ir ties Žaliuoju tiltu
„Kol kas tai nėra didelė problema, man atrodo, kad jų tikrai negali būti labai daug“, - situaciją komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.
„Manau, ir daugeliui žmonių miestas bus mielesnis, kai čia bus ančių, didžiųjų dančiasnapių, perės arba virš galvų skraidys gulbių, bus bebrų, voverių. Juk šioje žemėje gyvename ne vieni“, - teigė jis.
S.Paltanavičius sako, kad, viena vertus, bebras – labai sėslus gyvūnas. Bet sėslus tik tada, kai augina jauniklius. „Tačiau tuomet, kai ima skirstytis šeimos ir suaugę jaunikliai turi palikti tėvų namus, bebrų atsiranda vietose, kur mes nesitikėjome”, - kalbėjo gamtininkas.
Jis aiškina, kad bebrai keliauja upeliais, upėmis, ežerais. Neris, kaip ir Nemunas - puikios trasos bebrams plisti. Keliaudami aptikę gerą vietą, bebrai joje ir lieka. „Ar Vilnius yra gera vieta bebrams? Galbūt mes manome kitaip, tačiau jiems – visai nebloga. Tiek Neries, tiek Vilnios krantai labai statūs, tad nereikia statyti užtvankų, trobelių – jie gyvena šlaituose išsirausę urvus”, - aiškino S. Paltanavičius. Be to, šlaituose auga begalės savaiminių medelių, kuriais žvėreliai minta. Tiesa, medelių žievė bebrus domina ne visus metus – tik nuo spalio mėnesio iki pavasario. Šiuo metu didelę bebrų maisto dalį sudaro žoliniai augalai.
„Miestas jiems patogus, jie su žmonėmis pasidalinę veiklos laiką – aktyvūs prieblandoje, naktį. Prie Vingio, Verkių parkų bebrų nemažai, galima pamatyti daug nugraužtų medžių, kelmų, šlaituose rasti jų čiūžes“, - kalbėjo pašnekovas.
S.Paltanavičius pastebi, kad yra ir bebrų vienišių. Vienas jų jau keletą metų apsistojęs ties sostinės Žaliuoju tiltu. „Yra tokių bebrų, kurie nevengia į krantą išlipti ir dieną. Esu matęs, kai apačioje ant tako dieną išlipęs bebras gręžiasi kailį, tvarkosi, o žmonės iš viršaus jį stebi – visiems gerai, visi patenkinti, niekas niekam blogo nežada“, - aiškino ministerijos atstovas.
Jis sutinka, kad bebras mieste gražu tol, kol nepaliečia parkų bei juose augančių augalų. Tačiau, sako S. Paltanavičius, bebras dažniausiai graužia savaime išaugusius krūmus, medžius.
Specialisto teigimu, parkai nuo bebrų gali gintis medžių kamienus apipurkšdami specialiomis nemaloniai kvepiančiomis medžiagomis. Tačiau nereikėtų parko medžių raizgyti tinklu – tai gadintų estetinį vaizdą.
Sezono metu bebrus medžioti galima medžioklės plotuose. Ne medžioklės plotuose gyvūnų gausos reguliavimas gali būti vykdomas savivaldybės.
