Fiksavo Saulės halą
Daugeliui lietuvių šiandien pasisekė pamatyti Saulės halą.
Vilniuje šį reiškinį įamžino ir Erika Butrimienė.
Taip pat jį matė Ingrida.
„Halo reiškinys nėra retas, tiesiog daugelis jo nepastebi. Žiemą jį pastebėti lengviau, nes Saulė būna arti horizonto ir daug žmonių nori nenori halą pamato“, – paaiškina „Meteo.lt“ specialistai.
Teigiama, kad toks reiškinys susidaro tada, kai ore yra daug mažyčių ledo kristalų, kurie laužia šviesą ir dėl to sukuria šį reiškinį.
„Halo formos gali būti įvairios: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės aplink Saulės ar Mėnulio diską. Skirtingų halo formų yra net apie keliasdešimt. Be tokios (vaizdo įraše matomos) halo formos jau gavome nuotraukų ir su Saulės stulpais ir Mėnulio halo vaizdais. Pažvelkite į dangų ir jūs. Galbūt pavyks kažką įdomaus pamatyti“, – ragino „Meteo.lt“.
Pastebėta daugybė saulės stulpų
„Meteo.lt“ taip pat paaiškino, kad saulės stulpas yra viena iš saulės halo versijų. Apie jų pasirodymą pranešta iš Kauno, Garliavos, Panevėžio, Varėnos.
Kaune apie 9 ryto vieną tokį stulpą būdama biure pro langą pamatė ir užfiksavo Daiva.
Dar kitas saulės stulpas panašiu metu pastebėtas Kretingos rajone, Kašučių kaime, žirgyne „Bėrio Slėnis“.
„Stulpai dažniausiai pasirodo Saulei (arba Mėnuliui) esant netoli horizonto. Tai siauras, vertikalus šviesos pluoštas (vieniems primena žvakę, kitiems žibintuvėlio šviesos srautą ir pan.), atsirandantis dėl spindulių atspindžio nuo ledo kristalų horizontalių plokštumų, orientuotų žemės paviršiaus atžvilgiu. Stulpai ypač efektingai atrodo, kai pati Saulė jau būna pasislėpusi už horizonto ar panirusi į debesį“, – reiškinį aiškino „Meteo.lt“.
„Ryškiai šviečiant Mėnuliui irgi gali susidaryti analogiški stulpai. Mėnulis šiandien teka apie 18. 45 val. šiaurės rytinėje dangaus pusėje, todėl stebėkite ir gal pavyks užfiksuoti daug rečiau nufotografuojamą Mėnulio stulpą“, – sakoma įraše.
„Tai Saulės stulpai, t. y. siauras vertikalus šviesos srautas, aukštyn arba žemyn besitęsiantis nuo kylančios arba besileidžiančios Saulės. Šį reiškinį formuoja Saulės spindulių atsispindėjimas nuo horizontaliai žemės paviršiaus atžvilgiu išsidėsčiusių ledo kristalų plokštumų. Pakibusios ore plokštelės formos kristalai viršun ištįsusius Saulės stulpus formuoja tuo atveju, kai Saulės diskas yra žemiau negu 6 laipsniai virš horizonto linijos“, – patvirtino Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Rimkus.
