Daugiau kirtimų
AM teigia, kad per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha., o brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose išaugo 14 tūkst. ha, kas rodo, jog medžių buvo kertama gerokai mažiau nei priauga.
2024–2028 m. laikotarpiui Valstybinė miškų tarnyba apskaičiavo vidutinę metinę pagrindinių kirtimų normą – 12 166 hektarų pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame iškertamą iki 3 650 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos tūrį. Praėjusiu laikotarpiu (2019–2023 m.) valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo 11 850 hektarų plotas, apskaičiuotas pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame buvo leidžiama iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.
Tokiai siūlomai valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų metinei normai pritarė Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba. Pagal Miškų įstatymą, metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą turi patvirtinti Vyriausybė.
Vis dėlto su tokiais ministerijos siūlymais nesutinka nei nevyriausybinės organizacijos, nei politikai.
Siūlo nepritarti
Rugpjūčio 17 dieną sambūris „Girių spiečius“, kuris vienija organizacijas ir žmones, siekiančius gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę tikėdamiesi, kad Vyriausybė atsakingai įvertins ministerijos parengtą kirtimų normos didinimo projektą ir jo netvirtins, o taip pat įpareigos AM atnaujinti pagrindinių kirtimų normos apskaičiavimo metodiką, kuri, jų teigimu, yra pasenusi ir neatitinka šiandienos aktualijų.
Ministerijos norą didinti kirtimų kiekį sambūris vadina cinišku ir primena, kad politikai 2020 m. rinkimų ir Vyriausybės programose žadėjo miškais rūpintis geriau.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, kad kirtimų normos skaičiavimai atlikti naudojant pasenusią 2008 metų metodiką, nes per 15 metų įvyko daug pokyčių, o tai, anot jos, kelia nepasitikėjimą miškų politikos formuotojais ir įgyvendintojais. Ji teigia, kad statistiniai miškų ekologinę būklę ir socialinius poreikius nusakantys rodikliai toliau blogėja arba apskritai nėra vertinami. Anot jos, toks siūlymas „pramušė dugną“.
AM siūlymui kritikos negailėjo ir Seimo narys Tomas Tomilinas, kuris sako, kad 2018 m. didesnė miškų kirtimų norma buvo patvirtinta ministrui atostogaujant ir ši istorija gali pasikartoti. Jis klausė, ar per penkerius metus valdantieji nepasimokė ir ar jie pamena savo rinkimų pažadus labiau saugoti miškus ir pasiekti miškų susitarimą.
Politiko teigimu, siūlomą kirtimų normą svarstė ir aprobavo vienpusiška „Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba“, į kurią nėra kviečiami ekologinius, socialinius ir nemedieninės ekonomikos interesus atstovaujantys specialistai, joje nėra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, todėl tokia taryba iš esmės nėra pajėgi užtikrinti tvarios miškininkystės principų.
Prasta būklė
Apie prastą šalies miškų būklę kalbama gana seniai. Pernai Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių tinkama apsauga nėra užtikrinama: nepasiekti numatyti miškingumo tikslai, daugėja gyvūnų, vabzdžių, ligų ar kitaip pažeistų medžių, vėluojama nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas.
Aplinkos apsaugos strategijoje buvo numatyta, jog siekiant užtikrinti ekologinę pusiausvyrą ir mažinti anglies dioksido kiekį, 2030 m. šalies miškingumas turi siekti 35 proc., arba 2 286 tūkst. ha, tačiau kaip parodė auditas, per 2016–2020 m. jis didėjo vidutiniškai vos 0,04 proc., arba 3 tūkst. ha kasmet. Jeigu miškingumas ir toliau didės tokiais tempais, išsikeltas tikslas bus pasiektas tik 2047-aisiais, buvo rašoma Valstybės kontrolės pranešime spaudai.
Jame taip pat buvo teigiama, kad prie miškingumo tikslų įgyvendinimo prisideda ir natūrali miškų plėtra, todėl Lietuvoje esančius 15,5 ha medžių savaiminukų, kurių vidutinis amžius – daugiau nei 20 metų, būtina laiku įtraukti į Miškų valstybės kadastrą kaip miško plotą, kad jis būtų tinkamai prižiūrimas ir apsaugotas, kad tokio miško kirtimas būtų ribojamas. Nors numatyta, kad pažeistų medžių skaičius 2020 m. neturėtų viršyti 16 proc., per 5 metus miško ligų, kenkėjų ar kitų veiksnių pažeistų medžių skaičius padidėjo 6,4 proc. punktais ir pasiekė 23,1 proc.
Buveinių apsauga turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į nustatytus konkrečius, aiškius ir išmatuojamus apsaugos tikslus, tačiau auditas rodo, kad net 93,8 proc. ministerijos nustatytų teritorijų apsaugos tikslų yra abstraktūs, o ir jų įgyvendinimo stebėsena nėra vykdoma, dėl to būti prarandamos retos, nykstančios ar pažeidžiamos paukščių, gyvūnų, augalų ar buveinių rūšys.
Siekiant apsaugoti nykstančias, pažeidžiamas, retas augalų ir gyvūnų rūšis bei jų buveines, buvo įsteigtas Europos saugomų teritorijų ekologinis tinklas „Natura 2000“. Lietuvoje į šį tinklą įtraukta tik 26 proc. numatyto miško buveinių ploto, o papildomai turėtų būti įtraukta dar per 100 tūkst. ha saugotinų miško buveinių, teigė Valstybės kontrolė.
Šiemet rugpjūčio 4 dieną Valstybinių miškų urėdija (VMU) pranešė, kad miško kenkėjų pažeidimai 5 savivaldybėse pasiekė tokį lygį, kad tenka skelbti stichinę nelaimę.
Daug žalos miškams pridaro ir gamtos procesai, pavyzdžiui, audros. Po šių metų rugpjūčio 6-7 dienomis Lietuvoje praūžusios audros skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 000 m³.
VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigė, kad pažeista net apie 2000 hektarų miškų: vienur nulaužti ar išversti pavieniai medžiai, kitur visiškai suniokoti keleto hektarų dydžio plotai. Sugadinta daugiau nei 30 000 kubinių metrų medienos.
Ministerija ramina
AM Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis sako, kad pagrindinių miško kirtimų metinę normą ateinančiam penkmečiui siūloma didinti 2,67 proc., tai yra nuo 11850 ha (šis skaičius Vyriausybės buvo patvirtintas 2019-2023 metams) iki 12166 ha plynojo kirtimo ekvivalentiniu ploto.
„Šis padidinimas paremtas tuo, kad per praėjusius penkerius metus valstybinių miškų plotas padidėjo 34 tūkst. ha, iš jų – brandžių miškų padaugėjo 14 tūkst. ha. Taigi, miško kirtimų intensyvumas nedidinamas. Be to, brandžių miškų nuolat daugėja ir netgi patvirtinus siūlomą normą jų plotai ateityje nemažėtų.
Taip pat siūloma kirtimų norma leistų tenkinti augančius medienos poreikius šalies bioekonomikoje, įskaitant ir numatomą žaliosios statybos transformaciją, kuomet ir Lietuvoje numatoma reikšmingai padidinti atsinaujinančios vietinės žaliavos – medienos naudojimą statybose, keičiant betoną ir plieną bei tokiu būdu prisidedant prie klimato kaitos švelninimo. Kadangi kirtimo norma skaičiuojama vien pirmiausia medienos gavybai skirtuose (III ir IV grupių) miškuose, tai ji niekaip nepaveiks gamtiškai vertingiausių (I ir IIA grupės), ar socialiniu aspektu svarbių rekreacinių (IIB grupės) miškų“, – aiškino ministerijos atstovas.
Anot jo, ne tik per praėjusius penkerius metus, bet ir visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo, taip pat ir didžiąją dalį sovietmečio, Lietuvos miškuose medienos kertama mažiau nei jos priauga per tą patį laiką (iškertama iki 70 proc. medienos prieaugio).
„Todėl brandžių miškų kaupimas yra nuolatinis procesas ir siūloma kirtimo norma niekaip nekeičia tos tendencijos – didelis brandžių miškų potencialas išlaikomas ir ateičiai“, – teigė jis.
Paklaustas, ar nereikėtų kirsti mažiau miškų jau vien dėl to, kad šie Lietuvoje itin stipriai nukenčia nuo audrų bei kenkėjų (šiemet 5 savivaldybėse dėl kenkėjų teko skelbti stichinę nelaimę), N. Kupstaitis tikino, kad bendras pažeistų miškų kiekis pagal Valstybinės miškų tarnybos prognozes iki metų galo sudarys apie 15 proc. įprastos miško kirtimų apimties, taigi reikšmingos įtakos bendrai kirtimo apimčiai neturės. Priešingai, vykdant būtinuosius miško sanitarinius kirtimus bus pristabdyti įprastiniai miško kirtimai.
Jis taip pat sakė, kad pernai atlikto Valstybės kontrolės audito, kuris atskleidė, kad miškų tinkama apsauga Lietuvoje neužtikrinama, išvados nėra susijusios su Vyriausybės tvirtinama pagrindinių miško kirtimų norma valstybiniams miškams:
„Patvirtinta kirtimo norma dar detalizuojama ministro įsakymais, vėliau paskirstoma atskiriems miškų urėdijos regioniniams padaliniams. Pagrindiniai miško kirtimai neplanuojami ir nevykdomi valstybiniuose miškuose esančiose Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, visi iškirsti miško plotai atkuriami nustatytais terminais, o kirtimo apimtys bendrai neturi jokios įtakos miškingumui, nes miškingumas didinamas tik naujai įveisiant miškus, ten kur jie prieš tai neaugo arba išsaugant savaime mišku beužaugančius plotus.“
Į kritiką dėl kirtimų normos nustatymo metodikos AM Miškų politikos grupės vadovas atsakė:
„Kirtimo normos nustatymo metodika remiasi bendraeuropiniais tvaraus ir subalansuoto miškų valdymo principais bei tolygaus miško naudojimo principais ir iš esmės leidžia užtikrinti nepertraukiamą medienos tiekimą kartu išsaugant brandžių miškų rezervą ateičiai. Be to, kirtimo norma, kaip jau minėjau, skaičiuojama tik III ir IV grupės miškams, taigi, neliečia gamtiškai ir socialiai vertingiausių I ir II grupės miškų ir tokiu būdu užtikrina ekologinių ir socialinių miško funkcijų nuolatinį atlikimą.“
