Sparnuočių migracija neramina ūkininkus: jau pasimokė, kuo tai gali baigtis

Vasario pradžioje prasidėjusi paukščių migracija intensyviausia būna kovo pabaigoje ir balandį. Šiemet Lietuvoje nustatytas vienas laukinio paukščių gripo atvejis gulbei, tačiau praėjusių metų pabaigoje Marijampolėje dėl į kalakutų ūkį įsisukusio viruso išgaišo daugiau kaip 6 tūkst. kalakutų.

Pavojus į nugarą alsuoja Rūdaičiuose

„Laimei, mūsų rajone to kol kas nėra buvę ir, tikėkimės, kad nebus“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos Priežiūros skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Saulius Alonderis.

Tik, anot jo, dėl kieme kritusio rudagalvio kiro pernai gegužės 10 dieną į tarnybą kreipėsi vieno Kretingos gatvės namo gyventojai. „Nors nei jie patys, nei kaimynai paukščių neaugina – visa gatvė yra „tuščia“, – tačiau žmonės pasielgė pilietiškai, apie įvykį iškart pranešė, internete pasidomėję, kas per paukštis krito ir dėl ko “, – sakė S. Alonderis.

Kretingos rajone veterinarinio patvirtinimo numerius turi du paukščių ūkiai – Kalniškiuose, kuriame auginama apie 14–15 tūkst. kalakutų, ir Rūdaičiuose, kur auginama apie 100 dedeklių vištų. Šiems ūkiams situacija aktuali, ypač Rūdaičiuose, kur yra nemažas vandens telkinys, į kurį leidžiasi parskridę paukščiai.

„Prašėm vištų savininkų, kad kuo mažiau prie telkinio lankytųsi ir kad kuo mažiau žmonių lankytųsi jų vištų ūkyje“, – sakė veterinarijos gydytojas.

Pastebėti sunku

Naminiams paukščiams gripas ypač pavojingas, žaibiškai plinta per laukinių paukščių išmatas ir kvėpavimo takų sekretus. Ūkininkams, nusprendusiems laikyti paukščius, pirmiausia patariama juos pirkti tik iš legalių, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) registruotų augintojų.

Pavasarį naminių paukščių negalima leisti laisvai į lauką, kur juos galėtų pasiekti migruojantys paukščiai. Laikymo vietą būtina aptverti ir apdengti, lesalą taip pat laikyti uždaroje vietoje, neduoti vandens iš atvirų vandens telkinių.

Laukinių paukščių gripo plitimą sunku pastebėti, nes sergantieji neturi klinikinių požymių, virusą gali pernešti didelius atstumus ir jį platinti migruodami. Jeigu užkratas patenka į dideles laukinių paukščių kolonijas ar būriavimosi vietas, sparnuočiai masiškai pradeda gaišti, o virusas išlieka gyvybingas iki savaitės. Židinys gali būti greitai lokalizuotas ir nebesiplėsti, jeigu sergantieji paukščiai laikomi vienoje vietoje.

Dėl paukščių gripo vykdoma aktyvi stebėsena, kai mėginiai imami iš sveikų naminių paukščių, ir pasyvi, kai tiriami nugaišę naminiai ir laukiniai paukščiai. Ligai pasitvirtinus, nustatyti židiniai pažymimi įspėjamaisiais ženklais, o apie atvejus informuojamos savivaldybės.