Trumpa diena tapo signalu visiems gyvūnams, likusiems žiemoti. Būtent tai dar rudens viduryje paskatino juos keisti kailius, kaupti riebalus. Žmonės klaidingai mano, kad gyvūnai reaguoja į oro temperatūrą ir priima sprendimus, ar ruoštis žiemai, ar ne. Kai kas dar galvoja, kad gyvūnai gali pranašauti, spėti visos žiemos charakterį (trukmę, šaltį, - red. past.). Nedarykime tokios klaidos. Žinokime, kad svarbiausias stimulas, žadinantis biologinius ir fiziologinius įgimtus pokyčius, yra dienos trukmės kitimas.

Gyvūnai žiemai visada ruošiasi vienodai atsakingai. Jei tarp jų rastųsi galvojantis kitaip, pavasario nesulauktų. Beje, kiekvienas gyvūnas pats nei galvoja apie tai, nei priima sprendimus. Jis paklūsta gamtai ir išlieka gyvas ir sveikas. Taigi gyvūnai žiemai yra pasiruošę. Tačiau kokia ji bus, jie tikrai nežino.

Visą lapkritį kalbėjome apie neįprastai vėlai žydinčius augalus. Daugelis jų visai nestebino, kad ir vejoje baltuojančios saulutės, pievoje geltonuojančios kiaulpienės. Jų matome kasmet. Tačiau prieš keletą dienų tikrai nustebino vešliai žydintis žalčialunkis. Rūdninkų girios pakraštyje, prie upeliuko, apie pusantro metro aukščio krūmelis buvo apkibęs rožiniais žiedais. Dar antra tiek jų ruošėsi išsiskleisti.
Žalčialunkis

Žalčialunkis pražysta labai anksti pavasarį, dažnai miškuose dar esant sniego. Apie šį krūmą, žydintį rudenį, prieš pat pačią žiemą, girdėti neteko. Beje, ir pats to niekada nemačiau, neradau. Tiesa, noriu priminti, kad žalčialunkis yra nuodingas augalas. Visas: žievė, mediena, lapai, vaisiai, žiedai. Jų skinti, nešti namus negalima. Pavojinga sveikatai ir net gyvybei. Jei rasite tokį pražydusį žalčialunkį, prisiminkite jį ir pavasarį patikrinkite, ar rudeninis žydėjimas nepakenkė augalui.

Čia pat gruodis. Artėja trumpiausių dienų metas. Iki Kalėdų lieka trejetas savaičių. Metas galvoti apie kalėdinę eglutę, apie paukščių lesinimą, apie sodo augalų apsaugą. Dar nelaukiame žiemos, bet ji kada nors būtinai ateis.