„Per tokį šaltį barsukas tikrai neišlįs. Pagrindinė žvėrelių bėda – ne šaltis, o maistas. Jeigu jie pavalgę, sotūs, bet kokį šaltį ištveria. Dėl to ir tie, kurie gali sau leisti nemiegoti, miegos, kad kuo mažiau išeikvotų maisto“, - DELFI teigė Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkas M. Lapelė.
Sakoma, kad jei nubudęs ir iš olos išlindęs barsukas smunka atgal į olą toliau miegoti ant to paties šono, pavasaris bus ankstyvas. Jei barsukas gerai pasivaikščioja po mišką ir grįžęs į olą kietai įminga - pavasario negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas.
„Šįmet visi, kam nereikia kišti nosies, tikrai miega. Mūsų krašte yra didžiųjų miegapelių, kurios užsiklojusios nosimi miega net 7 mėnesius, joms tas viduržiemis nesvarbus. Manau, kad šįmet prie tokio speigo visi miega“, - kalbėjo M. Lapelė. Štai tetervinai palenda ir tūno po sniegu, pelės net nelenda į paviršių - prasigraužia po sniegu žolėse takus ir bėgioja.
Pasak gamtininko, gera žinia, kad kol kas sniego nėra labai daug ir jis purus – nėra susidariusios plutelės, kuri paprastai žeidžia žvėrelių kojas. „Nes didžiausia bėda – ne dideli šalčiai, o kai susidaro sniego pluta – tada ir maisto pasiekti sunkiau, ir kojos žeidžiamos“, - aiškino pašnekovas.
Klimatas tampa kontrastingesnis
„Šįmet tikra žiema, kokių seniai nebuvo. Gražu, šalta, dūmai kyla į viršų, gamtoje viskas vyksta sava eiga“, - viduržiemo situaciją apibendrino M. Lapelė.
Puriame sniege gerai matyti žvėrelių pėdos, nuo šalčio šąla ir stoja upės. Štai šąlantis Nemunas patvenkė Merkį, tad viduržiemį regimas lyg ir nedidelis potvynis – pakilę ir Nemunas, ir Merkys. Tai gamtininkas vadina netikėtai viduržiemio ženklais.
„Jei dar visai neseniai kalbėjo apie globalinį klimato atšilimą, tai po to, kas šią žiemą vyksta Europoje, šią sąvoką vartoja kur kas atsargiau. Dabar daugiau kalbama apie globalines klimato kaitas, kurios reiškia nebūtinai atšilimą – jei šalta, tai šalta, jei lietus – tai liūtis, klimatas tampa kontrastingesnis ir mes šįmet tai jaučiame“, - sakė M. Lapelė.
