Parodoje eksponuojamos 29 nuotraukos, kuriose užfiksuotos rudųjų lokių (Ursus arctos) gyvenimo akimirkos Estijos laukinėje gamtoje.
Nuotraukų autoriai – gamtos fotografai: Ingmar Muusikus, Kalmer Lehepuu, Remo Savisaar, Tarmo Mikussaar, Sven Začek, Kart Miljaste, Endel Penkin, Alvin Tarkmess ir lietuvis Vytautas Knyva.
Unikalūs fotodarbai atskleidžia lokių gyvenimo būdą ir natūralią elgseną gamtoje, leidžia geriau suprasti šiuos gyvūnus bei jų populiacijos būklę Baltijos šalyse.
Estijoje gyvena apie 1000, Latvijoje apie 300 rudųjų lokių populiacija. Nors nuo „braliukų“ šalies mus skiria labai nedaug, tačiau Lietuvoje nėra užfiksuota nei viena nuolatos čia gyvenanti lokių šeimyna. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje paskutinis gyvenęs lokys buvo nušautas 1883 metais.
„Tiesa, kartais iš Latvijos pas mus atklysta vienas kitas rudasis lokys, net ir su jaunikliais, tačiau dažniausia jie netrukus vėl grįžta namo“, – pasakojo muziejaus terologinio rinkinio kuratorius Vaclovas Gedminas.
Anksčiau nemažai lokių pasisvečiuoti pas mus atklysdavo ir iš Baltarusijos, kur jų populiacija irgi nemaža, tačiau kilus nelegalių migrantų bangai, bei pasienyje pastačius „Concertinų“ tvorą, pastaruoju metu tokių atvejų neužfiksuota.
„Galima teigti, kad tos tvoros mus apsaugojo ne tik nuo migrantų, bet ir nuo lokių. Nors jei atvirai tai nepalyginami dalykai“, – šmaikštavo V. Gedminas.
Estijoje šiuo metu pastebima, kad lokių šeimyna neretai atsiveda ne du, o tris jauniklius, tad gamtosaugininkai jau stengiasi šią jų populiaciją reguliuoti. Tikimasi, kad artimiausioje ateityje ten gyvenę lokiai papildys ir muziejaus ekspoziciją.
Nors Lietuvoje sutikti rudąjį lokį tikimybė labai maža, kaip vis dėlto elgtis, jei taip atsitiktų?
„Panašiai kaip ir su kitais laukiniais, ypač plėšriaisiais gyvūnais. Visų pirma nereikia išsigąsti, nežiūrėti jam į akis, ir lėtai apsisukus pasišalinti. Ypač jei lokys būna rujos metu, ar su jaunikliais“, – patarė V. Gedminas.
