Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjas Antanas Gailiušis sako, kad su tokiais gamtos teršėjais kovojama. Pasak vedėjo, laimė, tai nėra masiškas reiškinys rajone, tačiau kasmet nustatoma po kelis atvejus.
„Atlikus labiau išsamų patikrinimą atsirastų gal ir daugiau“, – A.Gailiušis mano, kad ne visi teršiantieji gamtą įkliūva aplinkosaugininkams. Tačiau agentūra, pasak jos vadovo, negali sugaudyti visų pažeidėjų. O ir jos funkcijos vien tuo neapsiriboja.
Vis dėlto, be planinių patikrinimų, stengiamasi reaguoti ir į iš gyventojų gautus signalus. A.Gailiušis pasakojo, kad neseniai buvo gautas pranešimas apie Ėriškiuose į tvenkinį išvestą buitinių nuotekų vamzdį. Nuvykę aplinkosaugininkai rado net tris vamzdžius, vieną iš jų – nuotekų. Paaiškėjo, jog vietos gyventojas taip norėjo atsikratydavo buitinių nuotekų (laimė, kad tik virtuvinių). Jis bus baudžiamas, turės susitvarkyti.
Baudos – ne iš mažųjų
Pagal įstatymą, piliečiams už netinkamą nuotekų išleidimą skaičiuojama bauda nuo 200 iki 500 litų. Be to, jei teršalai patenka į atvirus vandenis, dar priskaičiuojama ir gamtai padaryta žala. Tad taip elgtis nėra itin protinga: tinkamas nuotekų tvarkymas kainuoja gerokai pigiau.
Panevėžio rajono aplinkosaugininkų vadovo A.Gailiušio duomenimis, pavyzdžiui, Ėriškiuose rezervuaro išsiurbimas kainuoja apie 28 litus.
Dirba kaip tikri sekliai
A.Gailiušis pasakoja, kad dažnai gamtos teršėjų paieškos sukelia savotišką grandininę reakciją: priremtas prie sienos pažeidėjas paprastai prisimena, ką galėtų paskųsti ir pats.
„Išaiškinus vieną atvejį, pažeidėjas papasakoja apie kitus taip besielgiančius žmones: sako, kodėl man negalima, o kitam galima? Kartais konkrečiai nurodo, kas dar taip elgiasi, kartais tik apytiksliai“, – sako vedėjas.
Planinių patikrinimų metu aplinkosaugininkai pasirenka namus, neprisijungusius prie valymo įrenginių. Patiems išaiškinti atvejus, kai nuotekomis teršiama gamta, specialistams yra gana sudėtinga, nes gyventojai išradingi – dažnai sugaudyti, kas kur nutiesė nuotekų vamzdį sunku. A.Gailiušis pasakojo, kad kartais vamzdžiai būna išvedžioti net po žemėmis. O privačiose valdose niekas kasinėti neleidžia.
Neretai nelegalios nuotekų „sistemos“ slepiamos giliai po vandeniu. Tuomet tik iš užteršto telkinio vandens galima įtarti, kad į jį pilami teršalai, bet štai rasti, kas konkrečiai tai daro ir kurioje tiksliai vietoje teršiama, nėra paprasta: norint išsiaiškinti, ar iš rezervuaro nėra nutiestas slaptas nuotekų vamzdis, reikia išsiurbti jo turinį.
Prieš keletą metų net bandyta į vamzdžius pilti specialiais dažais nuspalvintą vandenį, kad būtų lengviau susekti pažeidėjus, tačiau ši priemonė ne visiškai pasiteisino.
„Žmonės nenori įsileisti mūsų į namus – tuo labiau, jei jaučiasi kalti. Sako, kad be prokuroro sankcijos neįleis“, – apgailestavo Panevėžio rajono agentūros vedėjas.
Tikrinant, ar gyventojai turi nuotekų išvežimo dokumentus, taip mažai kas paaiškėja. Tiesiog kai kurie tvirtina, kad rezervuarų turinį išsiurbia ūkininkai ir panašiai.
Turi, bet nesinaudoja
Visos didžiosios Panevėžio rajono gyvenvietės turi savo nuotekų tinklus. Tik prisijungę prie jų toli gražu ne visi gyventojai. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Daukniūnuose, pastačius valymo įrengimus, niekas nenorėjo prie jų jungtis. A.Gailiušio manymu, žmonės pabūgo, kad reikės mokėti.
„Valymo įrengimai neapkrauti, o gyventojai nesijungia“, – stebėjosi jis apgailestaudamas, kad rajono gyventojai užsimiršta, jog ir vienkiemiuose bet kur pilti nuotekų negalima.
Be to, pastebi aplinkosaugininkai, kai kurie gyventojai aplaidūs ir laiku neišsiurbia rezervuarų, tad šie persipildo. Radus šalia tokio rezervuaro balą, pasak A.Gailiušio, bauda irgi neišvengiama.
