Gamtininkė Nomeda Vėlavičienė sako, kad pajūryje greičiausiai žydi tikrasis lipikas.
„Beveik visi lipikų genties augalai turi išskirtinį kvapą. Dalis – pelkiniai, drėgnų vietų lipikai – taip labai nekvepia, o jau pievų lipikai turi stiprų aromatą. Viena jų rūšis net ir vadinama kvapiuoju lipiku, nes tikrai turi labai malonų kvapą“, – sako gamtininkė.
Anot jos, lipikų rūšių Lietuvoje yra apie 20. Kai kurios jų įtrauktos net į Lietuvos raudonąją knygą, kitos išskirtos, nes sunkiai atpažįstamos.
„Gyvenime susiduriame su apie 10 lipikų rūšių, kuriuos galime lengviau pamatyti ir atpažinti. Daugelis jų žydi baltai, tik vienas turi ryškius geltonus žiedelius. Tai yra tikrasis lipikas. Šie augalai turi dažinių savybių. Net gali būti naudojami kaip maistinis dažas. Lipikai nėra pavojingas augalas, nėra retas. Auga sausose pievose, retesniuose miškuose, pamiškėse. Pajūrio smėlinga dirva jam puikiai tinka. Saulei išlindus labai gardžiai ir intensyviai kvepia“, – sako N. Vėlavičienė.
Gamtininkė tęsia, kad lipikai dažnai naudojami liaudies medicinoje. Kadangi nėra reti ar saugomi, jais galima pagražinti puokštes, kvepinti namus.
„Šakos, žiedynų šluotelės yra ilgos. Augalas galėtų išaugti ir iki metro ilgio, bet jis neauga į aukštį, jo stiebas lankstus, todėl jei tik šalia yra stipresnių augalų, lipikas gali į juos pasiremti ir taip kiek pakelti savo šakas, kad visai nešliaužtų pažeme. Todėl jis ir vadinamas lipiku, kad remiasi, lipa kitais augalais“, – aiškina pašnekovė.
Internete galima rasti informacijos, kad lipikai buvo naudojami labai įvairiai. Teigiama, kad jų dėdavo net į sūrį, naudojo nuo epilepsijos, skydliaukės ligų, depresijos, potencijai skatinti ar organizmui valyti.
