Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, Panevėžio regiono padalinio valstybinių miškų teritorijoje kenkėjų pažeistų miškų plotas – 602 ha ir juose yra 26900 kubinių metrų medienos. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) pateiktuose skaičiuose yra įtraukti ir privatūs miškai.
Beje, miško kenkėjų pažeistiems medynams fiksuoti sukurtas interaktyvus žemėlapis. Jame galima pasižiūrėti, kur yra užfiksuoti miško kenkėjų židiniai, koks jų išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi.
Taiko specialias apsaugos priemones
VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas paaiškino, kokios ir kada specialiosios apsaugos taikomos gelbėjant miškus.
„Kenkėjų pažeistuose miškuose pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonės. Viešai skelbiami pranešimai apie stichinę nelaimę.
Be to, kreiptasi į vietos savivaldas apriboti fizinių asmenų lankymąsi stichinių nelaimių pažeistuose miškuose, o dėl situacijos buvo perspėti vietos gyventojai, įrengti informaciniai ženklai bei taikytos kitos priemonės“, – aiškino M. Ivanauskas ir teigė, kad dėl klimato kaitos ryškus medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022-ųjų pavasario, o didesni židiniai dažniausiai susiformuoja cikliškai kas 6–7 metus.
Skubiai iškirsti ir išvežti
Pasak įstaigos Miškų apsaugos skyriaus vadovo, miške esančios ir pradedančios džiūti eglių vėjavartos ir vėjalaužos sudaro puikias sąlygas kenkėjui vystytis ir daugintis.
„Svarbu šias vėjo pažeistas egles skubiai iškirsti ir išvežti iš miško iki žievėgraužio tipografo apsigyvenimo jose. Taip pat reikia paminėti, kad net tos eglės, kurių stiprūs vėjo gūsiai neišvertė ir nenulaužė, tokių audrų pažeidžiamos – stiprūs vėjo gūsiai išsiūbuoja egles ir galiausiai sutrūkinėja plonosios eglių šaknys, kurios aprūpina medį vandeniu.
Iš išorės tokia eglė pažeisto medžio požymių neturi, tačiau sulėtėjus vandens apytakai eglė silpsta, gamina mažiau sakų. Tokie medžiai skleidžia specifinį gerai šiems kenkėjams pažįstamą kvapą. Būtent tokios pradedančios silpti ir negalinčios nuo kenkėjų efektyviai apsiginti eglės užpuolamos pirmos“, – pasakojo M. Ivanauskas.
Nuolatinė žvalgyba
Miškų apsaugos skyriaus vadovas teigė, jog miškininkai nuolat vykdo sustiprintus eglynų žvalgymus pėsčiomis ir su dronais.
„Svarbu laikų aptikti abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytus pažeidimus ir užtikrinti, kad pažeidimai netaptų masiniais kenkėjų išplitimo židiniais. Reikia spėti atlikti iki pirmųjų lėliukių susiformavimo ir organizuoti savalaikį žalios apvaliosios spygliuočių medienos išvežimą arba užtikrinti apvaliosios medienos savalaikę apsaugą nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.
Priešingu atveju bus kertamos eglės, iš kurių liemenų kenkėjų palikuonys jau išskridę ir apnikę greta augančius eglynus“, – aiškino VMU specialistas ir teigė, vos pastebėję ligų ar abiotinių veiksnių pažeidimus, apie tai pranešą Valstybinei miškų tarnybai (VMT), kad būtų nustatytos šio pažeidimo priežastys, įvertinta masinio išplitimo židinių susidarymo rizika.
Žiemos palankios kenkėjams
Anot VMU Miškų apsaugos skyriaus vadovo, jeigu žievėgraužio tipografo pažeistos eglės iškertamos operatyviai, tai būna pažeista tik medžio dalis po pačia žieve, vadinamasis brazdas, ir įtakos medienos kokybei nedaro.
„Ši mediena yra paruošiama prekybai į standartinius medienos sortimentus, kaip ir sveika mediena bei parduodama aukciono būdu. Tokiu atveju, kai kenkėjai grauždami takus po žieve kartu medieną apkrečia ir grybinėmis ligomis, mediena pradeda keisti spalvą – mėlynuoti, taip pat praranda savo mechanines savybes – tokia mediena tinka malkoms ir biokurui gaminti“, – pasakojo M. Ivanauskas.
Pasiteiravus, ar žiemos šalčiai turi poveikį žievėgraužiams tipografams, jis atsakė:
„Viskas priklauso nuo oro sąlygų bei nuo to, kur žiemojimui įsikūrė kenkėjai. Dalis žievėgraužio tipografo lervų, lėliukių ir naujos bei senos kartos vabalų lieka žiemoti po eglių žieve, kiti leidžiasi ant žemės ir įsikuria miško paklotėje. Medžiuose žiemojantys vabalai, o ypač dar ne visiškai išsivystę kenkėjai jautresni dideliems šalčiams. Paklotėje žiemojantys kenkėjai labiausiai bijo, kai kaitaliojasi šiltesni ir šalti orai, tai yra, kai sniegas pradeda tirpti, paklotė peršlampa, o paskui ateina staigūs šalčiai ir paklotė peršąla. Gaila, bet pora paskutinių žiemų buvo gan palankios šio kenkėjo žiemojimui ir jų skaičius nemažėjo.“
Žalioji kenčia nuo kenkėjų
VMU Panevėžio regiono padalinio vadovas Giedrius Bronušas naujienų portalui JP sakė, kad stichinė nelaimė apima jau beveik pusę Lietuvos miškų.
„Žaliojoje girioje kenkėjai jau apėmė tą dalį, kuri yra nuo Stumbriškio ir tolyn link kito rajono. Ten yra įvairūs draustiniai ir brandūs bei seni miškai, kurie neatlaikė kenkėjų antplūdžio. Galiu patvirtinti, kad Žaliosios girios medžiai kenčia nuo žievėgraužio tipografo. Svarbu laiku pamatyti, kada miškus apniko kenkėjai, ir pradėti laiku kirsti medžius. Dabar ruduo ir naujos žalos žievėgraužio tipografai nebedaro – oras atšalo ir kenkėjai mažiau skraido bei maitinasi.
Tačiau kenkėjai peržiemos – niekur jie nedings. Labai svarbu, kuo daugiau jų sugaudyti ir išvežti iš miško. Sugaudyti juos galima tik su visais medžiais – kenkėjai gyvena po žieve. Šis kenkėjas specifinis ir apninka daugiausia egles, bet puola ir pušis“, – teigė G. Bronušas ir sakė, kad problema opi, todėl miškininkai, gelbėdami miškus, darbuojasi išsijuosę – kerta medžius.
